Už įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo narių, 3 buvo prieš, o 19 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.
Naikinama lengvata gyvybės draudimui ir pensijų kaupimui
Priimtu projektu palaipsniui bus atsisakyta gyventojų pajamų mokesčio lengvatų ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms.
Pagal priimtas pataisas lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2024 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad gyventojas iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atimti pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, taip pat į pensijų fondus sumokėtas sumas, neviršijančias 1 500 eurų per metus.
Įprastinis GPM tarifas, yra 20 proc., taigi pagal šią lengvatą gyventojai kasmet gali susigrąžinti iki 300 eurų mokesčio permokos (1500x20 proc.).
Taigi pagal priimtą priimtą projektą, ši lengvata būtų panaikinta.
Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, Lietuvos banko (LB) atliktas investicinio gyvybės draudimo tyrimas parodė, kad dažnai klientui siūloma jo poreikių sutartis, taip pat nenurodoma, kad atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų.
„Tačiau kaip vienas pagrindinių sutarties privalumų beveik visais atvejais pateikiama galimybė pasinaudoti GPM mokesčio lengvata, peržiūrimos atskiriems investavimo produktams taikomos pajamų mokesčio lengvatos.
Pažymėtina, kad peržiūrėti lengvatas III pensijų pakopos pensijų fondams bei gyvybės draudimo produktams jau anksčiau ne kartą yra siūlęs LB“, – pataisų aiškinamajame rašte nurodo jų autoriai.
Remdamiesi LB, jie teigia, kad minėtos lengvatos iškraipo investicinių paslaugų rinką ir nėra efektyvios, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius.
LB duomenimis, vien III pakopos pensijų kaupimo dalyvių Lietuvoje yra per 118 tūkst. Be to, Lietuvoje yra pasirašyta per 420 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sutarčių. Tikėtina, kad daugeliui kaupiančių ir mokančių už gyvybės draudimą dėl priimto įstatymo teks mokėti ir daugiau GPM.
Investicinė sąskaita
Priimtomis įstatymo pataisomis 2025 m. įvesti naują priemonę – investicinę sąskaitą, kuri sudarytų galimybes gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, gyventojų pajamų mokestį mokant tik nuo gautos investicinės grąžos.
Paprastai kalbant, apmokestinamos būtų tik iš sąskaitos „išimamos“ lėšos.
Pagal naują investicinės sąskaitos modelį būtų apmokestinamas tik galutinis investavimo į įvairius finansinius produktus rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos. Per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų suma nebūtų ribojama.
„Pavyzdžiui, jeigu yra įnašas į investicinę sąskaitą 4 tūkst. eurų, išsiimame 5,2 tūkst. eurų, tai gyventojų pajamų mokestis būtų mokamas nuo 1,2 tūkst. eurų pritaikius 15 proc. tarifą“, − anksčiau yra sakęs projekto rengėjas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Pasak jo, šiuo metu nutinka atvejų, kai pardavus produktą patiriama nuostolių, o investavimo pajamos vis tiek yra apmokestinamos. Politiko įsitikinimu, siūlymas apmokestinti tik galutinius investavimo į finansinius produktus rezultatus turėtų palengvinti ir paskatinti investavimą.
Be to, anot jo, ši iniciatyva prisidėtų ir prie investicinio klimato gerinimo, ir prie žmonių finansinio raštingumo didinimo.
Nauja priemone norintys pasinaudoti gyventojai neprivalės atidaryti specialios tikslinės sąskaitos, investicine sąskaita siūloma laikyti bet kurią gyventojo sprendimu mokesčių administratoriui deklaruotą sąskaitą, kurios lėšas nuolatinis Lietuvos gyventojas naudotų tik investicijoms į finansinius produktus. Jei gyventojas kaip investicines sąskaitas deklaruotų kelias sąskaitas, per šias sąskaitas gautų investicijų rezultatas būtų apskaičiuojamas bendrai.
Per investicinę sąskaitą būtų leidžiama investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius (pvz., viešai platinamas akcijas, obligacijas), pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius, tam tikras išvestines finansines priemones, per sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformas platinamas priemones, į Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių taupymo lakštus.
Investicinę sąskaitą turintis gyventojas neprivalėtų visų investicijų atlikti per šią sąskaitą, tačiau pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą būtų apmokestinamos bendra galiojančia tvarka.
