Kai Islandija 2015 m. pradėjo bandomąją keturių dienų darbo savaitės programą, kuri truko ketverius metus, didesnės šalys ir didžiosios korporacijos ne visiškai atkreipė į tai dėmesį.
Pandemija privertė apsigalvoti
Vis dėlto COVID-19 pandemijos sukeltas chaosas tradicinėje darbo praktikoje privertė kai kuriuos vadovus persigalvoti. Žinoma, keturių darbo dienų savaitės modelį bandančios taikyti įmonės tai daro labai įvairiai. Kai kurios korporacijos ilgina darbo dieną, kad keturių dienų modelis veiktų.
Pavyzdžiui, 2022 m. spalį, atsižvelgdama į Japonijos vyriausybės raginimus, bendrovė „Panasonic“ suteikė daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų trumpesnę ir lankstesnę darbo savaitę. Iš kelių technologijų milžinės pasiūlytų variantų, populiariausias pasirodė tas, kuris leido darbuotojams suspausti darbo valandas į keturias ilgesnes dienas už tą patį atlyginimą.
Šie pokyčiai pradeda plisti ne tik tarp darbuotojų, kurie neatlieka fizinio darbo. Sportinių automobilių gamintojas „Lamborghini“ planuoja įvesti lankstesnes darbo savaites 2 tūkst. darbuotojų gamykloje šiaurės Italijoje. Tai pirmasis Europos automobilių gamybos rinkos dalyvis, kuris ryžosi tokiam žingsniui.
Nėra visuotinai paplitusi idėja
Vis dėlto, nors Belgija nuo 2022 m. leidžia darbuotojams sutrumpinti darbo savaitę iki keturių ilgesnių dienų, o Ispanijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje šiuo metu vykdomi valstybės finansuojami bandymai, ši idėja kol kas nėra visuotinai paplitusi. Džiuginantys bandomųjų projektų rezultatai leidžia manyti, kad padėtis netrukus gali pasikeisti.
Akinių pardavimo bendrovė „EssilorLuxottica“, kuri nuo balandžio 2024 m. leis gamybos darbuotojams Italijoje dirbti keturias dienas per savaitę 20 dienų per metus mažiau, darbuotojai didžiąja dalimi pritaria bandomajam projektui.
Daugiau pajamų
Tačiau tokie susitarimai turėtų patikti ir vadovams. 2022 m. Jungtinėje Karalystėje vykdytas šešių mėnesių bandomasis projektas parodė, kad 61 jame dalyvavusios įmonės, daugiausia mažosios, gavo vidutiniškai 35 proc. daugiau pajamų nei 2021 m. birželio-gruodžio mėnesiais.
Tose pačiose įmonėse 71 proc. darbuotojų pranešė apie sumažėjusį perdegimo lygį, teigiama nepriklausomos tyrimų grupės „Autonomy“, kurią iš dalies rėmė Kembridžo universitetas, ataskaitoje. O iš darbo išeinančių darbuotojų skaičius sumažėjo 57 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
2022 m. vartotojų prekių grupė „Unilever“ išplėtė keturių dienų savaitės bandomąjį projektą į Australijos padalinius po to, kai bandomojo projekto Naujojoje Zelandijoje darbe buvo jaučiamas mažesnis stresas ir didesnis energingumas. Australijos bandomasis projektas neseniai buvo pratęstas iki 2024 m. antrojo ketvirčio.
Ne viskas rožėmis klota
Išsiaiškinti veiksmingą rotacijos sistemą, išlaikant tą pačią produktų ir paslaugų pasiūlą, gali būti sudėtinga, ypač mažose įmonėse. Švedijoje 2015 m. vykdytas bandomasis projektas, pagal kurį keturias dienas buvo dirbama šešias valandas per dieną, davė nevienareikšmiškų rezultatų ir sulaukė dešiniųjų partijų kritikos, kad jis nėra ekonomiškai tvarus.
Jungtinėje Karalystėje inžinerijos grupė „Allcap“, atsisakė bandomojo projekto likus dviem mėnesiams iki jo pabaigos, nes manė, kad įmonės darbuotojai dirbo trumpiau, bet patyrė daugiau streso.
Vis dėlto, nors ir nedidelės imties, Didžiosios Britanijos bandomasis projektas rodo, kad darbuotojai yra linkę likti pas darbdavį, jei jiems leidžiama dirbti trumpiau. Apie 70 proc. bandyme dalyvavusių darbuotojų teigė, kad jiems reikėtų nuo 10 iki 50 proc. didesnio darbo užmokesčio, kad būtų įtikinti grįžti prie visos darbo savaitės arba pereiti dirbti į įmonę, kurioje reikalaujama penkių dienų darbo savaitės. Tai galėtų būti privalumas įmonėms, kurios negali pasiūlyti didelių atlyginimų.
Galiausiai, didžiausia nauda gali būti ekonomikai. Nyderlanduose, kur vidutinė darbo savaitė jau sutrumpėjo iki 32 valandų, produktyvumo rodiklis per valandą siekia 80 dolerių (72 eurų), t. y. gerokai daugiau nei 59 dolerius (54 eurus) per valandą, kaip parodo vidurkis.
