Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt penktadienį patvirtino, kad muitai šioms šalims bus įvesti, o Kinijos produktams bus taikomi 10 proc. muitai.
Anot jos, tokių žingsnių imamasi nes šios trys valstybės leidžia narkotikams patekti į JAV.
Kanados premjeras Justinas Trudeau perspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms įgyvendinus savo ketinimus Kanada imsis atsakomųjų priemonių. Socialiniame tinkle „X“ jis rašė, kad abiejų šalių gyventojai nenori, kad JAV taikytų muitus prekėms iš Kanados.
„Susitikau su Kanados ir JAV taryba. Mes sunkiai dirbame, kad išvengtume šių tarifų, bet jeigu Jungtinės Valstijos juos įves, Kanada pasirengusi stipriam ir neatidėliotinam atsakui“, – pareiškė J. Trudeau.
Donaldas Trumpas norėjo muitus įvesti jau pačią pirmą dieną, kai vėl užėmė JAV prezidento pareigas, tačiau vėliau nustatė terminą iki vasario 1 d.
Tačiau muitų dar galima išvengti pasiekus susitarimą paskutinę akimirką.
Be to, D. Trumpas toliau grasino muitais prekėms iš Europos Sąjungos ir kaltino pastarąją neva nesąžininga prekybos politika. Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose penktadienį, jis žadėjo tikrai įvesti muitus ES prekėms.
Jis teigė, kad su JAV elgiamasi baisiai, o Europos šalių rinkos iš esmės uždarytos iš JAV eksportuojamoms prekėms.
„Jie neima mūsų automobilių, jie iš esmės neima mūsų žemės ūkio produktų, jie neima beveik nieko“, – sakė jis.
D. Trumpas minėjo didelį prekybos deficitą tarp JAV ir ES ir pažadėjo imtis „esminių“ žingsnių prieš ES, nors išsamiau nepakomentavo.
Rinkimų kampanijos metu jis minėjo planus įvesti nuo 10 iki 20 proc. siekiančius muitus iš ES importuojamoms prekėms, aiškindamas, kad tai paskatintų JAV pramonę ir sumažintų prekybos deficitą.
Pirmosios D. Trumpo kadencijos metu JAV ir ES taip pat buvo įsivėlusios į rimtą ginčą dėl prekybos. 2018 m. jis įvedė muitus importuojamam plienui ir aliuminiui, o ES atsakė muitais iš JAV įvežamam burbonui (Kentukio viskiui), motociklams „Harley Davidson“ ir džinsams.
