Tuo metu už finansų politiką bei bankų priežiūrą atsakingų institucijų atstovai tikina, jog nepaisant mokesčio bankų sektorius liks išskirtinai pelningas, be to, bankai gali sumažinti bazę ir mokėti mažesnį solidarumo įnašą.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad bankų solidarumo mokestis „nukrito iš dangaus“. Jis teigė pasigendantis aiškumo, kaip mokestis paveiks verslą, jo ir žmonių galimybes gauti paskolų, taip pat pačių bankų elgseną.
„Taip, kaip šitas mokestis staigiai pasirodė, taip ir atsakymų, (...) kokį tai poveikį turės konkurencijai, kokį tai poveikį turės verslo ir gyventojų, šiuo atveju darbuotojų, galimybei gauti paskolas arba prieinamumą prie paskolų, mes nematome“, – Trišalėje taryboje antradienį teigė A. Romanovskis.
„Mes žinome, kad neseniai buvo diskusijos, kada buvo kalba apie tai, kad bankai planavo pakelti mokesčius už kasdienes savo paslaugas, paskui įvyko vieša diskusija ir buvo susiturėta bei nuspręsta, kad nebus keičiami tie įkainiai. Dabar klausimas, ar po šito reguliavimo (bankų – BNS) elgsena pasikeis, ar ne“, – pridūrė LVK prezidentas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius nuogąstavo dėl galimų neprognozuojamų tokio mokesčio pasekmių pramonei.
„Didžiausias pramonės sektoriaus nuogąstavimas, kad dėl tokio solidarumo įnašo sumažės kreditavimo apimtys, taigi, pramonės įmonės taip pat pajustų neigiamą poveikį“, – teigė pramoninkų atstovas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sveikino Finansų ministeriją „už drąsą“ bei teigė palaikysianti jos siūlomą solidarumo mokestį. Vis dėlto darbuotojų atstovė nuogąstavo, ar naujo mokesčio bankai neperkels klientams.
„Kalbant apie bankus godumui nėra ribų, mes tą matome ir tam tikri sprendimai, kas liečia viršpelnį, mūsų nuomone, iš tikrųjų yra sveikintini“, – teigė I. Ruginienė.
„Tačiau klausimas, (...) kokius saugiklius jūs numatote, kad iš esmės tą, ką jūs paimsite solidarumo mokesčiu, ta suma nebus išmėtyta banko vartotojams ir kad klientai turės sumokėti tą skirtumą, kuris atsidurs valstybės biudžete, ir bankai kaip augina tą viršpelnį, taip ir toliau augins“, – Finansų ministerijos atstovų klausė konfederacijos pirmininkė.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė negalinti pakomentuoti būsimos bankų elgsenos, nes, pasak jos, „bankai tarpusavyje veiksmų nederina“, tačiau teigė, kad siūlomas mokestis yra diskriminacinis bei turės pasekmių investicinei aplinkai.
„Viena vertus, išskiriamos tik tam tikros kredito įstaigos. Kitos kredito įstaigos ir finansų įstaigos neturi mokėti. Taip pat kiti sektoriai, kurie gavo vadinamą neįprastą pelną, nėra neapmokestinami, o tokių buvo ganėtinai nemažai“, – teigė E. Čipkutė.
„Investuotojų reakcija yra netikėtai nemaloni į šitą idėją, ypač kalbant apie kredito įstaigas – tai yra patys didžiausi ir ištikimiausi užsienio investuotojai per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją – jie čia buvo, kai buvo blogai, jie čia buvo, kai buvo gerai“, – teigė Bankų asociacijos prezidentė.
Bankai gali rasti būdų, kaip sumažinti įnašo bazę
Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius tikino, kad solidarumo mokestis neturės poveikio bankų sektoriaus stabilumui – jis ir toliau išliks pelningiausiu Europoje.
„Sektorius po įnašo vis tiek būtų išskirtinai pelningas, pelningiausias istorijoje, pelningiausias vis tiek turbūt Europos Sąjungoje, todėl tai neturėtų pasekmių finansiniam stabilumui, konkurencinei arba investicinei aplinkai“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė J. Markevičius.
„(Grynosios palūkanų pajamos – BNS) jau 2022-aisiais metais labai sparčiai padidėjo. 2023 metais mes manome, kad jos gali dar labai sparčiai padidėti, dėl to mums atrodo prasminga turėti tam tikrą ribą, nuo kurios bankai tą visą padidėjimą dalinasi su valstybe, nes būtent tas padidėjimas yra indėlininkų ir valstybės biudžeto sąskaita“, – teigė LB atstovas.
Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, bankų elgseną numatyti sunku, tačiau pasak jo, bankai gali rasti būdų, kaip sumažinti solidarumo įnašą, pavyzdžiui, didinti indėlių palūkanas arba mažinti paskolų palūkanas.
„Jeigu už indėlį bus mokamos palūkanos, atitinkamai šio įnašo bazė bus mažesnė, atitinkamai šio įnašo bus surinkta mažiau. Vadinasi, arba indėlininkas gauna palūkanas, arba valstybė gauna tam tikrą dalį nuo to skirtumo“, – teigė G. Norkūnas.
„Dėl kredito prieinamumo – reikia klausti bankų. Vienas variantas yra didinti indėlių palūkanų normas, kitas variantas yra mažinti paskolų palūkanų normas, mažinti maržą paskoloms – tai yra patys paprasčiausi būdai, kaip galima minimizuoti bazę, nuo kurios skaičiuojamas solidarumo įnašas“, – pridūrė finansų viceministras.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas siūlomą solidarumo mokestį palygino su perteklinių pajamų energetikos sektoriuje perskirstymu.
„Atsiminkime, kovido pradžioje irgi buvo daug sakančių, kad palikime verslo bendruomenę, palikime verslo riziką ir jie tegul kapstosi. Bet tuo metu verslo bendruomenė sakė – ne, solidarumas. Padėkite, nes mes visuomenės dalis, ir visuomenė padėjo“, – teigė V. Šilinskas.
„Čia lygiai taip pat yra toks Windfall tax arba pagautės mokestis, kur visuomenė sako – mes padėjome, mes buvome solidarūs su verslo bendruomene, dabar prašome būti solidariais ne tik kai blogi įvykiai vyksta, bet ir kai geri įvykiai vyksta ir neplanuotos pajamos atsiranda“, – pridūrė jis.
Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024-2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
