Jau ne vieną mėnesį viešai kalbama apie darbo jėgos trūkumą transporto sektoriuje. Daugiausia darbo pasiūlymų pastaruoju metu sulaukia tarptautiniuose reisuose dirbantys vairuotojai. Nors gabenimų įkainiai jau bemaž tris mėnesius kaip sumažėję apie 30 proc., kroviniai vis tiek intensyviai juda, todėl darbdaviai savo įmonėse norėtų turėti keliais, o kai kurie net keliasdešimčia vairuotojų daugiau.
Dauguma verslo sektorių nesusiduria su problemomis, kuomet trūksta tinkamų darbuotojų. Transporto sektorius šiuo atveju yra išimtis. Net ir kviesdami trečiųjų šalių piliečius, darbdaviai negali visiškai patenkinti darbo jėgos poreikio įmonėse. Vairuotojų vis trūksta ir trūksta.
Pastaruoju metu Lietuvos darbo birža (LDB) registruoja daug laisvų darbo vietų tarptautinių reisų vairuotojams – ir lietuviams, ir trečiųjų šalių piliečiams.
Įdarbinta per 1000 vairuotojų
Per 2011 m. sausio–gegužės mėn. buvo užregistruota trečdaliu daugiau darbo pasiūlymų vairuotojams nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai – vienas geriausių indikatorių, rodančių vežėjų verslo atsigavimą.
Šiais metais dauguma įdarbintų vairuotojų į registruotas laisvas darbo vietas yra Lietuvos piliečiai. Iš viso per 2011 m. sausio–gegužės mėn. tarptautinių reisų vairuotojais įdarbinti 1,2 tūkst. žmonių.
Per penkis šių metų mėnesius užregistruoti 1,3 tūkst. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, ieškančių darbo. Per šį laikotarpį buvo 2,7 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams.
Situaciją šiek tiek koregavo tai, kad nepavykus laisvų darbo vietų užpildyti nacionaline darbo jėga, per 2011 m. sausio–gegužės mėn. buvo išduoti 737 leidimai užsieniečiams, norintiems dirbti tarptautinių krovinių vežimo vairuotojais, t.y., dvigubai daugiau negu praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. priimta direktyva, vairuotojai įgiję vairuotojų pažymėjimus po 2009 m. rugsėjo 10 d., jei jie veš krovinius C, C1E, C, CE kategorijų transporto priemonėmis, turi gauti EU95 kodą.
Darbo birža, atsižvelgdama į tai, asmenis, įgijusius minėtas kategorijas, siunčia mokytis, kad jie galėtų įgyti atitinkamą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą, kuriame būtų įrašytas minėtas EU95 kodas. Jei šio kodo neturi, jauni vairuotojai negali būti įdarbinti.
Darbuotojams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo, suteikta galimybė mokytis ir įgyti ADR pažymėjimus, suteikiančius teisę vežti pavojingus krovinius. Darbdavių pageidavimu rengiamos naujos neformaliojo profesinio ugdymo programos tarptautinių pervežimų vairuotojams, numatant specifinių darbinių įgūdžių įgijimą.
Įgyvendinant Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Parama užimtumui ir mobilumui“ numatyta parengti apie 1 tūkst. C, CE, D kategorijų transporto priemonių vairuotojų. Nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. nusiųsti mokytis 708 asmenys.
Vairuotojai iš trečiųjų šalių
Kas pusmetį socialinės apsaugos ir darbo ministras skelbia profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Tokia nuostata padeda užtikrinti, kad darbo jėga iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvyktų tik tuo atveju, kai vietinės darbo jėgos per mažai.
Šiuo metu galioja bendru 2006 m. gruodžio 4 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro bei vidaus reikalų ministro įsakymu nustatyta galimybė vairuotojams iš trečiųjų šalių išduoti leidimą dirbti iki 4 m. be pertraukų.
Lietuvos darbo birža iki 2011 m. birželio 14 d. iš viso gavo 1272 prašymus įdarbinti užsieniečius.
Iki šių metų birželio 14 d. tik 3 prašymai įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių dirbti tolimojo susisiekimo maršrutuose buvo nepatenkinti, nes darbdavys turėjo mokestines nepriemokas valstybės arba savivaldybių biudžetams ir fondams, be to, buvo skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Didžiulį vairuotojų trūkumo faktą konstatuoja ir transporto įmonių atstovai. „Panašu, kad vairuotojų šiuo metu neieško tik tos įmonės, kurios ketina mažinti autoparką“, - teigia UAB „Saudingos autotransportas“ direktorius Gediminas Luckus. Anot vadovo, jū įmonė vairuotojų trūkumo nejaučia tik todėl, kad ketina parduoti senų vilkikų. „Automobiliai jau senoki, todėl juos parduosime, o vėliau įsigysime naujų. Gera žinia ta, kad vairuotojų atleisti neketiname“, - patikina G. Luckus.
Šiuo metu daugiausiai vairuotojų Lietuvos darbo biržoje (LDB) ieško naujai įsteigta UAB „Green Logistics“. Įmonė planuoja įsigyti 24 vilkikus. Jų atstovas Viktor Antonov pasidalino mintimis apie įmonės požiūrį į vairuotojų įdarbinimą: „Kol kas mums reikia 36 vairuotojų. Priimsime tik lietuvius, nes mūsų gabenimo rinka tik Europos Bendrijos ribose. Vairuotojų iš trečiųjų šalių nepriimsime dėl kylančių problemų: įdarbinimo formalumų, mentaliteto ir kitų dalykų. Trečiųjų šalių vairuotojai geriausiai atlieka savo pareigas Baltarusijoje ar Rusijoje“.
UAB „Hofa“ atstovas Sergejus Manevičius nubuvo toks kategoriškas ne ES piliečių atžvilgiu: „Mums trūksta apie 20 vairuotojų. Paieškas vykdome labai aktyviai. Priimtume vairuotojus ir iš trečiųjų šalių, nes mums svarbiausia, kad žmogus būtų savo srities specialistas. Dėl formalumų juos įdarbinant – didelių sunkumų nėra, viskas sutvarkoma“.
Kitos grėsmės
Rūpesčių turi ne tik darbdaviai. Mat reikalavimai įmonėms nuolat keliami, be to, vairuotojų amžius sparčiai artėja prie 50 m. ribos. Europoje vis garsiau pradedama kalbėti apie tai, kad vilkikus vairuojantiems asmenims vis dažniau kyla sunkumų laikant įvairius egzaminus, reikalingus kvalifikacijai kelti. Viena iš problemų – disleksija. Tai – skaitymo ir rašymo sutrikimai.
Reikalavimai vairuotojams gerai skaityti ir rašyti per pastaruosius metus smarkiai išaugo. Tai ypač pabrėžiama Europos konvencijoje dėl tarptautinių pavojingų krovinių gabenimų. Ir nors Lietuvoje apie tai kalbama labai mažai, skandinavai šią problemą ne tik iškėlė į viešumą, bet ir ieško būdų jai spręsti – organizuojami tarptautiniai seminarai, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos atstovai.
Nustatyta, kad Skandinavijos transporto sektoriuje kas ketvirtas vairuotojas turi rašymo ir skaitymo sutrikimų., o Lietuvoje – kas vienuoliktas. Užsienyje yra buvę keletas atvejų, kuomet vilkikų vairuotojai prarado vairuotojų pažymėjimus, nes dėl disleksijos negalėjo tinkamai užpildyti tachografo parodymų. Jiems reikėjo iš naujo laikyti teorijos ir vairavimo egzaminą komercinei kategorijai gauti.
Lietuvoje ši problema kol kas nėra detaliai analizuojama, nes minėti reikalavimai įsigalios tik 2014 m. Pabrėžiama, kad saugos instrukcijos, įspėjimai, darbotvarkės, darbo praktika, ir t.t. reikalauja gerų skaitymo įgūdžių.
Kad palengvinti vairuotojų mokymosi procesą, siūloma ieškoti lengvesnių būdų. Švedas Alfas Aldebornas veda ADR kursus vairuotojams. Jis turi savo požiūrį į tai, kaip turėtų atrodyti paskaitos, palengvinančios vairuotojų mokymosi procesą: „Daugybę metų mokydamas vairuotojus naudojau įvairių metodų. Remdamasis savo patirtimi, galiu teigti, kad geriausias būdas yra interaktyviosios kompiuterių programos, kurios leidžia tekstą skaityti garsiai. Aš manau, kad tos programos gerai veikia, iš tiesų, net geriau nei dėstytojo aiškinimas“.
Jo kolega, taip pat transporto kursų dėstytojas Bendtas Schimmellis, irgi turi poziciją, kaip reikėtų keisti susidariusią situaciją ir pagelbėti skaitymo ir rašymo sutrikimų turintiems vairuotojams. „Aš nesu visiškai patenkintas turimomis interaktyviosiomis programomis. Būtų gerai tokioms tikslinėms grupėms gauti animacinių programų, kur visos procedūros būtų pavaizduotos.“
Teigti, kad transporto sferoje dažniau pasitaiko disleksijos sutrikimų turinčių žmonių negalima, tiesiog transportininkai pirmieji pradėjo kelti šią temą į viešumą, kad ateityje tai netaptu dar vienu vežėjų galvos skausmu.
Vytautas Kleinauskas
