Vairuotojas tapo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariu siekdamas spręsti minėtas tolimų reisų vairuotojų problemas. Kiekvieną mėnesį į profesinę sąjungą kreipiasi dešimtys vairuotojų dėl su darbu susijusių klausimų.
Papasakokite konkrečiau apie jūsų paminėtas tolimųjų reisų vairuotojų problemas.
Toks dalykas kaip atlyginimas „už nuvažiuotus kilometrus“ yra neteisėtas ir neteisingas, nes pagal LR įstatymus, darbdavys turi mokėti pagrindinę algą, priedus už naktinį darbą, už viršvalandžius ir kiekvienos šalies, kurioje vairuotojas pradėjo važiuoti, baigė savo darbą ar nakvojo, dienpinigius. Todėl mokėdamas tik už nuvažiuotus kilometrus, darbdavys nesumoka viso vairuotojo uždirbto atlyginimo.
Beto dažnai pasitaiko, kad nuo vairuotojo atlyginimo darbdavys atskaičiuoja įvairias sumas pinigų pvz.: už sprogusias padangas, dėl neva neatsargaus važiavimo arba be jokio pagrindo, už bet kokius automobilio įbrėžimus, nors vairuotojas dirba darbą, jam nurodo važiuoti beveik nepravažiuojamais, sauriais keliais, dėl ko neįmanoma neįbrėžti automobilio. Kito kelio į iškrovimo vietą nėra, todėl vairuotojas privalo važiuoti siauriais keliais. Automobilio draudimo sąlygos numato, kad nuostoliai kompensuojami, jei nuostolių suma viršija 1000 eurų, iki 1000 eurų nekompensuoja.
Tokie darbdavio atskaičiavimai yra neteisėti, tokia tolimųjų reisių vairuotojų darbo kasdienybė.
Koks susidaro skirtumas mokant sąžiningai ir „už nuvažiuotus kilometrus“?
Pavyzdžiui, paimkime reisą Lietuva – Italija – Lietuva, kuris užtrunka maždaug 9 paras, nuvažiuojama apie 4400 kilometrų. Jei mokėtų pagrindinį bazinį atlyginimą su viršvalandžiais ir naktiniu darbu, dienpinigius, bendras atlyginimas būtų apie 500 eurų (1725 litai). Pagal šį, įstatymus atitinkantį darbo užmokesčio skaičiavimą praktiškai niekas nedirba.
O gaunant atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus, už kilometrą dažniausiai moka apie 0,11 euro centų (0,36 lito) atlyginimas siekia apie 460 eurų (1584 litai).
Kai reise užtrunki ilgiau (reikia stovėti transporto kamščiuose, darbo – poilsio rėžimo reikalavimai ir t.t.), būna atvejų, kad dirbus 14 dienų gausi atlyginimą kaip už 9 dienas, nes per tą patį laiką nuvažiavai mažiau kilometrų.
Be to gįžus po reiso, prasideda mano minėti darbdavio atskaičiavimai nuo atlyginimo, už neva tai automobilio gedimus, kuro sąnaudų normos viršijimą, kurią pats darbdavys ir nusistato.
Kaip pavyzdys, vienoje Lietuvos tolimųjų pervežimų įmonėje tuščio sąstato (nepakrauto sunkvežimio su puspriekabe) kuro norma - 23 litrai 100 kilometrų. Jei pakrauto sąstato svoris 21 tona, tai darbdavys kuro sąnaudas skaičiuoja taip: 21 toną daugina iš 0,35 tonkilometrio ir prideda tuščio sąstato kuro normą (100 kilometrų 23 litrai). Taigi, kaip minėjau, 21*0,35+23= 30,35 – kuro sąnaudos vežant 21 toną, 100 kilometrų pagal šiuos skaičiavimus yra 30,35 litro. Skaičiuojant neatsižvelgiama į žiemos ir vasaros važiamo keliais skirtumus, kad važiuojant į Italiją, turi važiuoti kalnuotom vietovėm, kas padidina kuro sąnaudas.
Tai nuvažiavus minėtus 4400 kilometrų, pagal darbdavio skaičiavimus, iš viso turėtų būti sunaudota 1 tona 335 litrai kuro, bet dėl nuo vairuotojo nepriklausančių aplinkybių viršijus kuro sąnaudų normą, kuro kainą virš normos darbdavys atskaičiuoja nuo vairuotojo atlyginimo, šiuo atveju nuo minėtų 460 eurų (1584 litų).
Ar bandėte kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją?
Rašėme daug skundų į VDI darbo ginčų komisijas, tačiau čia susiduriame su problema, kad atlyginimo nedamokėjimą įrodyti galime tik turėdami pilnus tachografo kortelės duomenis – nuvažiuotus kilometrus, kurioje šalyje ir kada pradėjai važiuoti, kada baigei, kurioje šalyje ir kiek nuvažiavai, kokiu greičiu važiavai, kiek ilsėjaisi. Šie duomenys leidžia visiškai pilnai ir teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį, nes kiekvienos šalies dienpinigių sumos skiriasi (pvz.: Lenkijoje para 130 litų, Vokietijoje 197 litai).
Kreipiantis į VDI darbo ginčų komisiją, darbo inspektoriai teigia, jog skundas neprofesionaliai parašytas, nes prašomos sumos nebūna patvirtintos jokiais dokumentais. Darbuotojui prašant, darbdavys pilnos informacijos nepateikia, nors tai neužimtų daug laiko ir nebūtų jokių papildomų išlaidų.
Visi šias problemas žino – Sodra, Mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, tačiau niekas problemos nespręndžia. Darbdavys sumoka mokesčius nuo pagrindinės algos, kuri dažniausiai yra minimali, o darbuotojas negauna priedų, kaip minėjau už viršvalandžius, naktinį darbą, dienpinigius, beto, dar ir atskaičiuojama.
Prie LR Trišalės tarybos įsteigta komisija tolimųjų reisų vairuotojų problemoms spręsti
Sausio 27- ąją posėdžiavo Lietuvos Respublikos Trišalė taryba, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės siūlymu įsteigta komisija prie Trišalės tarybos tolimųjų reisų vairuotojų problemoms spręsti.
Visi suinteresuoti asmenys, tolimųjų reisų vairuotojai, darbdaviai kviečiami prisijungti prie išvardintų problemų sprendimo bei įsijungti į komisijos veiklą.
