Problema yra tame, kad kitų oro linijų vadovai taip vadovavosi panašiomis prielaidomis, kol nesusidūrė su komercine realybe. Freddie Laker dar 1970-aisiais pristatė kuklius skrydžius tarp Londono ir Niujorko, bet prieš penkerius metus kompanija žlugo. Honkonge įkurtos „Oasis“ oro linijos buvo kitas nesėkmės pavyzdys. Kompanija veiklą vykdė maždaug dvejus metus ir nesugebėjo pateisinti pažadų skraidinti keleivius į 60 skirtingų miestų. Malaizijos „Air Asia X“ puikiai prisitaikė ilgų, bet pigių skrydžių rinkoje, bet galiausiai sumažino krypčių skaičių iki Londono ir Paryžiaus.
Nauja šluota gerai šluoja
B. Kjosas siekia pritaikyti „tinkamų“ ilgalaikių skrydžių modelį, pagal kurį skrydžiai truks ilgiausiai 6 valandas. NAS skrydžius pradėjo nuo Oslas – Niujorkas, Oslas – Bankokas ir Stokholmas – Bankokas reisų, tačiau per ateinančius dvejus metus pasiūlys ir daugiau skrydžių, kai gaus užsakytus „Dreamliner“ lėktuvus. Kas gi leidžia jiems manyti, kad pasiseks ten, kuri kiti tik klupo? Trumpai tariant, naujos kartos, kurą taupantys orlaiviai. „Dreamliner“ ir „Airbus“ pakeis žaidimo sąlygas šioje rinkoje“, - sakė B. Kjosas.
„Paskaičiavome, kad negalime vykdyti veiklos su senaisiais orlaiviais. Reikėjo naujų. Kiti neturėjo „Dreamliner“ ir „A350” prilygstančių savybių. Anksčiau tiesiog nebūtų pavykę vykdyti pigių ir 8 valandas trunkančių skrydžių“, - sako jis. NAS naujuosius „Dreamliner“ gaus iki birželio pabaigos, o komerciniai skrydžiai prasidės rugpjūtį. Bus pasiūlytos ekonominė ir aukštesnė ekonominė klasės, tačiau keleiviai galės rinktis iš keturių tipų bilietų, kurie suteiks galimybę papildomai užsisakyti užkandžių, papildomo bagažo galimybę ir vietų rezervavimą. „Dreamliner“ leis talpinti 292 keleivius ir suteiks papildomos vietos „Premium” paketo turėtojams. Taip pat sėdynese bus įmontuoti ekranai, bus galima naudotis bevieliu internetu.
B. Kjosas teigia, kad NAS skrydžio išlaidos bus perpus pigesnės nei konkurentų, o ir keleiviai už bilietą mokės perpus pigiau. Visgi sunku nuspėti, kokia tiksliai bus bilieto kaina. Šiuolaikinė bilietų rezervavimo internetu sistema leidžia oro linijų bendrovėms keisti kainas priklausomai nuo paklausos. „Galima keleiviams pateikti gerą produktą žema kaina ir be papildomų sąnaudų. Tokia jau norvegų filosofija. Mūsų tyrimas parodė, kad skandinavų prekės ženklai siejami su kokybe“, - sako B. Kjosas.
Nepatikima idėja
Analitikai vertina vadovo iniciatyvą, tačiau baiminasi, kad viltis gali sužlugdyti realybė. „Norvegai yra labai sėkmingi ir belieka tik žavėtis tuo, ką jie padarė. Oro linijos yra pelningos, o tai jau yra pasiekimas savaime“, - sako aviacijos ekspertas Johnas Stricklandas. Visgi jis papildo, kad tolimųjų skrydžių iššūkiai yra kitokie nei trumpųjų. Negalima pasikliauti vien lėktuvų efektyvumu. Pigus ilgalaikių skrydžių modelis nepasitvirtino. Biudžetinių oro linijų sąnaudos gali būti 40-60 proc. mažesnės nei ilgalaikių skrydžių bendrovių. Tačiau ši formulė nėra taikoma pigiems ilgalaikiams skrydžiams, kur sutaupoma daugiausiai 20 procentų. Kritikai teigia, kad operatoriai negali taupyti tokiais pačiais principais.
Skristi keturias valandas be patogumų nėra tapatu skridimui 10 valandų. Ilguose skrydžiuose keleiviai nori pavalgyti ir pramogų. Ir tai turi padengti oro linijos. Kitaip papildomas mokestis prie bilieto nebeatrodys taip patraukliai. Biudžetinėms oro linijoms įtakos neturi laiko juostos ir ilgos skrydžio valandos, taigi jos gali išskraidyti maksimalų leistinų valandų kiekį paroje. Tačiau ilgalaikių skrydžių lėktuvams reikia ir didesnių oro uostų, kurie kainuoja daugiau. Kranfildo universiteto profesorius Peteris Morrellis sutinka, kad inovacijos aviacijos srityje duoda daugiau erdvės ilgalaikių ir pigių skrydžių bendrovėms, tačiau nemato priežasties, kodėl NAS dėl to gauna išskirtines sąlygas. „Norvegai nusipirko efektyvius lėktuvus. Tačiau tai padarė ir konkurentai“, - pastebi jis.
