Vienas gyventojas skundėsi nežinąs, kaip tvarkytis su kaimynais, kurie nesupranta, kad savo šunis reikia laikyti savo kieme.
Jis pasakojo, kad dėl palaidų visur lakstančių šunų neįmanoma nei ramiai praeiti, nei su mašina pravažiuoti, nes šunys nuolat puola.
„Ir net ne vieno kaimyno, o mažiausiai penkių. Jie atbėga pas mus į kiemą, erzina mūsų šunis, puola draskyti mūsų kates ir dar nelabai nuvysi tu juos.
Kas baisiausia, kad tų šunų daugėja. Jau buvo rašyta visiems bendrai, kad susitvarkytų savo augintinius. Uždarytų į voljerus ar, blogiausiu atveju, prisirištų, bet niekas nesikeičia“, – piktinosi vyras.
Kokius pažeidimus pataria filmuoti
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) įkūrėja ir vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė nurodė, kad tokiais atvejais yra būtina nufotografuoti, nufilmuoti ir užfiksuoti laiką bei vietą, kur gyvūnas yra palaidas, o tada kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, kuris yra atsakingas už bepriežiūrius gyvūnus.
Anot Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Jolantos Gulbinovič, gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, kad be šeimininko priežiūros nepatektų į privačias valdas, bendro naudojimo teritorijas ar patalpas.
Pašnekovė paminėjo, kad laiptinėse, koridoriuose ir visose kitose viešosiose vietose gyvūnai turi būti vedami tik su pavadėliu arba laikomi rankose, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan., o pavojingi šunys – dar ir su antsnukiu:
„Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės ir pakenkti kitiems, pvz., urgzti, pulti, loti ir pan. Esant pašaliniams asmenims ar kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.“
Kada gyvūną gali atimti ar net užmigdyti?
Anot GGI vadovės, priklausomai nuo miesto, taip pat galima kreiptis į organizaciją, kuri turi sutartį su savivaldybe dėl beglobių gyvūnų: „Organizacija gyvūną turėtų paimti, išvežti, o šeimininkui norint jį atsiimti dažniausiai reikia mokėti mokestį.
Žinoma, tai – papildomas stresas gyvūnams, tačiau tai yra viena iš priemonių, jei kitaip susitvarkyti neišeina.“
J. Gulbinovič aiškinimu, jeigu gyvūnas laksto palaidas ir vienas, užtikrinant viešąją tvarką savivaldybės atstovas kartu su policijos pareigūnu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veterinarijos gydytoju tokį gyvūną turi paimti ir perduoti jį gyvūnų globėjui.
Tokiu atveju globėjas privalo patikrinti gyvūno sveikatą, paskiepyti ir patikrinti jo ženklinimą, kad būtų nustatytas ir apie tai informuotas gyvūno savininkas.
Jeigu gyvūnas yra neprižiūrėtas ar paimtas iš savininkų, pareigūnai turi teisę gyvūną perduoti globėjams, kurie jam ieškos naujų savininkų.
Jeigu paimtas gyvūnas yra suluošintas ar sunkiai serga, siekiant nutraukti kančias jis gali būti nugaišinamas be gyvūno savininko sutikimo.
„Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.
Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo yra sprendžiamas teisme“, – dėstė Vilniaus rajono savivaldybės atstovė.
Baudos už visus pažeidimus su gyvūnais
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis vardijo, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 230 eurų.
Jeigu dėl šio pažeidimo buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, gresia 150–550 eurų bauda.
Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvą, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.
Jei dėl to atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, gresia 200–650 eurų bauda.
Kovinių ar pavojingų šunų ir jų mišrūnų įvežimas į Lietuvą, įsigijimas, veisimas, naudojimas, prekyba jais ar kitoks jų perdavimas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, užtraukia 120–350 eurų baudą.
Jei dėl to buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, skiriama 260–700 euru bauda.
Už žiaurų elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą gresia bauda nuo 150 iki 2 tūkst. eurų, jei toks elgesys pasikartoja – nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
Jeigu dėl to gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, skiriama 900–3,2 tūkst. eurų bauda, už pakartotinį nusižengimą – 2,2 tūkst.–6 tūkst. eurų bauda.
Anot R. Matonio, už visus šiuos nusižengimus gyvūnai gali būti konfiskuojami, o jų šeimininkai gali būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Žada pokyčius dėl augintinių
Vis tik, anot savivaldybės atstovės, dažniausiai yra skiriama pusė minimalios baudos, t. y. 15 eurų, kadangi tai būna pirmą kartą padarytas nusižengimas.
J. Gulbinovič neslėpė, kad yra atvejų, kai dėl gyvūno padarytos žalos pobūdžio ir masto yra skiriamos maksimalios – 4 tūkst. eurų – baudos.
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įkūrėja atkreipė dėmesį, kad baudų už šiuos nusižengimus didinti negalima, kadangi tokiu atveju visi sprendimai turėtų pereiti teismams, kas reikštų, kad gyvūnų likimai pakibtų ore ilgam neapibrėžtam laikui.
Ji pridūrė – jei gyvūnas sužeidžia žmogų ar jo gyvūną, savininkui gresia ne tik bauda – nukentėjusieji gali prisiteisti ir turtinę bei neturtinę (moralinę) žalą, kurios dydis priklauso nuo situacijos.
Pranešimų apie nusižengimus su gyvūnais Vilniaus rajono savivaldybė kasmet gauna apie 40–50: šiemet buvo surašytas 21 administracinio nusižengimo protokolas, pernai – 30.
Policijos departamento atstovas nurodė, kad dėl pavojingų kovinių šunų ir jų mišrūnų atsivežimo, veisimo ir prekybos sukeltos grėsmės asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei 2024 m. buvo pradėtos net 1 952 administracinių nusižengimų teisenos.
Vis tik kaip didžiausią augintinių problemą Lietuvoje B. Vaitiekūnaitė įvardijo šunų pririšimą prie būdos, kur jie prabūna visą gyvenimą be meilės, tinkamos priežiūros ir mitybos:
„Todėl GGI kitų metų fokusas bus uždrausti tokį gyvūnų augintinių laikymo būdą.“
