Analitikai perspėja, kad akcijų biržų kilimas po žinių apie euro zonos atsigavimo gali būti pagrįstas neteisingomis prielaidomis, nes visuotinė paklausa taip ir nepadidėjo. „Problema ta, kad tikrosios paklausos pasaulinėje ekonomikoje nebuvo išskyrus tą, kuri atsirado dėl skolinimosi“, - teigia knygos „Extreme Money“ autorius Satyajitas Dasas. „Kilimą sąlygojo trys dalykai: tikėjimas taupymo politika; Europos centrinio banko (ECB) pareiškimai, kad šis imsis visų įmanomų priemonių ir bankų sąjunga, kuri stabilizavo šį sektorių. Visi šie elementai dingo“, - teigia jis.
Dabar nerimą turi kelti potencialus Portugalijos ir Airijos skolų refinansavimas ir galimas Graikijos skolos sumažinimas. Banko „Barclays“ vyriausiasis ekonomistas Julianas Callowas perspėja, kad Graikija jau tinkamai vykdo savo finansinio gelbėjimo planą, tačiau priekyje dar „ilgas kelias“. „Dabar stebime neįprastą epizodą ekonomikos istorijoje“, - pastebi jis. Net Vokietijoje pasigirsta siūlymų žvelgti toliau už šalies ribų.
Vokiečių verslo grupės BDI direktorius Markusas Kerberis CNBC teigė, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas Vokietijos problemoms, o visos Europos klausimai niekam neįdomūs. „Atsirado tam tikra įtampa tarp to, kas žmonėms atrodo svarbu – gėrybių perskirstymas šalies viduje – ir to, ko iš Europos centro tikisi kiekvienas europietis. Bent jau ekonominių nurodymų, kokia kryptimi kontinentas turėtų judėti“, - pridūrė jis.
Visgi lieka ir optimizmo, kad Europa pradeda kapanotis iš krizės. „Tai, ką matėme vasarą yra labai įdomu ir tikrai ne laikina“, - pastebi tyrimų instituto „Societe Generale“ tyrimų vadovas Patrickas Leglandas. Jis argumentuoja tuo, kad ekonominiai rodikliai signalizuoja, jog ekonomika keičiasi ir tai gali pasitvirtinti per ateinančius du ketvirčius.
