Tai susiję ne tik su laisvo laiko trūkumu arba konservatyviu mąstymu, teigia tyrimą atlikę ekspertai. Dauguma kompanijų vadovų paprasčiausiai negali daryti viešų pareiškimų, prieš tai visko nesuderinę su viešųjų ryšių ar rinkodaros skyriais.
Kiekvienas vadovo pasakytas žodis gali įtakoti kompanijos akcijų kursą ir santykius su klientais bei konkurentais. Kai kuriems vadovams apskritai draudžiama pateikti viešus komentarus be preliminarios cenzūros.
Jei kalbama apie asmeninio pobūdžio informacijos publikavimą (vadovai taip pat žmonės), aiškėja, jog daugelis viešų asmenų irgi nenori dalintis savo privataus gyvenimo detalėmis. Galima daryti išvadą, jog nuo dalyvavimo socialiniuose tinkluose „IT pasaulio gigantus“ sulaiko visa eilė ribojimų. Bent jau panašių taisyklių privalo laikytis „Microsoft“, „Amazon“, „Intel“ ir „Cisco“ generaliniai direktoriai.
Aišku, yra nemažai vadovų, kurie gali dalintis informacija socialiniuose tinkluose. Tarp tokių – „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas, neseniai „Twitter“ paskyrą užregistravęs „Apple“ vadas Timas Cookas, taip pat „Dell“, „Yahoo“, „Tesla Motors“ generaliniai direktoriai.
Kompanijų vadovai per socialinius tinklus gali išplatinti norimą informaciją beveik žaibiškai, ir tai yra vienas iš didžiausių šio bendravimo kanalų privalumų. Tarp kompanijų vadovų didžiausiu populiarumu pasižymi „LinkedIn“ (23%), „Twitter“ (11%), „Google+“ (8%) ir „Facebook“ (5%).
