Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ atsisako ketinimų iš valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ įsigyti duomenų perdavimo ir duomenų centrų nuomos įmonę Duomenų logistikos centras (DLC). „Lietuvos energija“ teigia, kad centras toliau bus parduodamas.
Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė ketvirtadienį atsiėmusi vasarį Konkurencijos tarybai pateiktą pranešimą apie koncentraciją, įsigyjant DLC akcijas iš „Lietuvos energijos“ ir „Litgrid“.
Pernai rugpjūtį pasirašytas DLC įsigijimo sandoris nebus tęsiamas, o tam numatytos lėšos bus skirtos pagrindinės „Telia Lietuvos“ veiklos plėtrai.
„Įvertinę preliminarias Konkurencijos tarybos rinkos vertinimo indikacijas, matome, kad negalėsime įgyvendinti įsigijimo tokia apimtimi, kuri mus tenkintų. Nenorėdami skirti laiko veiksmams, kuriais galiausiai nesukurtume laukiamos vertės, nusprendėme atsiimti pranešimą dėl koncentracijos. Gerbiame konkurencijos priežiūros institucijos indikacijas ir neketiname dėl jų ginčytis“, – pranešime sakė „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas.
„Telia Lietuva“ nurodo, kad remiantis preliminariu rinkos vertinimu, po sandorio jos duomenų centrų rinkos dalis reikšmingai išaugtų, todėl bendrovė privalėtų perleisti dalį savo ar įsigyjamos įmonės veiklos tretiesiems asmenims.
Šiuo metu „Telia“ Lietuvoje valdo 8 duomenų centrus ir yra didžiausia IT infrastruktūrinių paslaugų teikėja Lietuvoje.
Tęs pardavimą
„Lietuvos energija“ teigia pritarianti sandorio su „Telia Lietuva“ nutraukimui ir ketina atnaujinti DLC pardavimo procesą.
„Duomenų logistikos centras yra viena moderniausių IT ir telekomunikacijų bendrovių Baltijos regione, su nuosekliai gerėjančiais finansiniais rezultatais ir augančiais pardavimais. 2016 metais skelbto konkurso metu, įmonės įsigijimu buvo susidomėję 23 potencialūs investuotojai. Į tolimesnius pardavimo proceso etapus buvo atrinkti 6, geriausius pasiūlymus pateikę investuotojai. Todėl, esame tikri, kad atnaujinę potencialių investuotojų atranką sėkmingai užbaigsime pardavimą“, – pranešime spaudai sako DLC valdybos pirmininkas Darius Kašauskas.
„Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštenas gegužės pabaigoje interviu BNS teigė, kad Konkurencijos tarybai užkirtus kelią sandoriui su „Telia Lietuva“, grupė toliau sieks parduoti DLC.
„Grupės strategijoje aiškiai pasakyta, kad užsiiminėsime tik pagrindinėmis veiklomis. Duomenų centrų veikla nėra mūsų pagrindinė energetinė veikla. Tai reiškia, kad toliau iškritus šiam pirkėjui („Telia Lietuvai“ – BNS), mes toliau ieškosime būdų, kaip atsisakyti nepagrindinės veiklos“, – tuomet BNS teigė D. Maikštėnas.
DLC valdo duomenų centrą „DataINN“ ir dar keturis mažesnius duomenų centrus. Kartu su partneriais įmonė valdo tarptautinį duomenų perdavimo tinklą „Baltic Highway“, į vientisą optinį ryšį jungiantį Taliną su Frankfurtu bei didžiausią ir ilgiausią optinį duomenų perdavimo tinklą Baltijos šalyse – „Baltic Optical Network“.
DLC paslaugomis naudojasi bankai, ryšių operatoriai, didieji interneto paslaugų, debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai.
„Lietuvos energija“ valdo 79,64 proc. DLC akcijų, likusi dalis priklauso įmonių grupės bendrovei „Litgrid“.
Rinka turėjo pastabų
Apie ketinimą už neskelbiamą sumą „Telia Lietuvai“ parduoti DLC „Lietuvos energija“ pranešė pernai rugpjūtį. Sandorį buvo pradėjusi nagrinėti Konkurencijos taryba.
Planų žengti į duomenų centrų nuomos rinką turinčio valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) vadovas Remigijus Šeris pernai teigė, kad po šio sandorio didžioji dalis duomenų perdavimo verslo Lietuvoje ir beveik visos šalies interneto jungtys su užsieniu bus sutelktos vienoje vietoje.
Jo skaičiavimais, įgyvendinus sandorį „Telia Lietuvos“ duomenų centrų rinkos dalis išaugtų nuo 40 iki 69 proc., o tarptautinio duomenų perdavimo rinkos dalis – nuo 55 iki 86 proc. Pasak Telecentro vadovo, „Telia“ taptų ir vienintele tarptautinių ir nacionalinių IP tinklų sujungimo operatore Lietuvoje.
DLC pernai uždirbo 435,7 tūkst. eurų grynojo pelno – 2,7 karto daugiau nei 2016 metais, įmonės pajamos per metus sumažėjo 12 proc. iki 3,831 mln. eurų.
