Jų koncernas teigia patyręs dėl, anot jo, nepagrįsto 240,7 mln. eurų valstybės ieškinio „Icor“, Prancūzijos energetikos bendrovei „Veolia“ ir jos valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“, „Litesko“ bei susijusiems asmenims.
Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 21 dieną atmetė buvusio ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos (dabar – prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas) bei advokatų Viliaus Bernatonio, Gailės Juozapaitytės bei Tado Varapnicko prašymą „Icor“ ieškinį palikti nenagrinėtą arba bylą nutraukti, nes, anot teismo, tai nėra vadinamasis SLAPP ieškinys, kaip bandė įrodyti advokatai.
SLAPP vadinami strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (angl. strategic lawsuit against public participation, SLAPP) – tai yra valstybės institucijų, verslo įmonių ar pavienių galingų asmenų ieškinys siekiant cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti juos kritikuojančius ar nepalankią informaciją, susijusią su viešuoju interesu, teikiančius asmenis, juos apkraunant teisinės gynybos išlaidomis.
„Apeliantų veikla nelaikytina visuomenės dalyvavimo veikla (SLAPP – BNS), o valstybė nelaikytina asmeniu, kuriam gresia SLAPP, todėl pirmosios instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas – BNS) teisingai įvertino, kad atsakovai, veikiantys valstybės vardu, negali būti laikomi SLAPP ieškinio subjektais, ir pagrįstai atmetė jų prašymą“, – skelbia Apeliacinis teismas.
Minėti advokatai bei buvęs ministerijos kancleris atstovavo, o du iš jų vis dar atstovauja valstybei jos ginče su „Veolia“ ir jos įmonėmis dėl neteisėto pelnymosi iš Lietuvos šilumos ūkio.
Pasak „Icor“, valstybei pateikus beveik 241 mln. eurų ieškinį, grupė patyrė reputacinę žalą ir kitų nuostolių, įskaitant jo įmonių „City Service SE“, „Axis Tech“, „Veikmės statyba“ ir „Oilead“ negautas pajamas partneriams sužinojus apie valstybės ieškinį ir atsisakant pasirašyti su jomis sutartis.
Be to, „Icor“ tikina, kad buvęs ministerijos kancleris ir advokatai nuslėpė nuo Vyriausybės esminę informaciją, gavo jos sutikimą ir pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl 241 mln. eurų žalos valstybei atlyginimo.
Tuo metu advokatai ir buvęs kancleris teismui teigė, kad „Icor“ pretenzija yra vadinamasis SLAPP ieškinys, kuriuo siekiama pakenkti jų veiklai atstovaujant valstybei byloje, atgrasyti juos, atkeršyti bei vilkinti pastarąją bylą.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad nėra pagrindo „Icor“ ieškinį pripažinti SLAPP ieškiniu.
„Ieškovė („Icor“ – BNS) yra finansiškai pajėgi didelė bendrovė ir galėtų būti SLAPP ieškinio subjektu, bet atsakovai – advokatai ir valstybės tarnautojas, veikiantys valstybės vardu, negali būti laikomi tinkamais SLAPP ieškinio subjektais“, – rašoma teismo nutartyje, kuri per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Anot teisėjų, pagal šių metų gegužę įsigaliojusią ES direktyvą, kuri dar nėra perkelta į nacionalinę teisę, apsaugos priemonės prieš SLAPP ieškinius gali būti taikomos ne tik žurnalistams, leidėjams, žiniasklaidos organizacijoms, pranešėjams ir žmogaus teisių gynėjams, bet ir teisininkams bei valstybės tarnautojams.
Pasak Apeliacinio teismo pranešimo, SLAPP yra pakankamai naujas institutas tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje.
Teismams toliau nagrinėjant bylą iš esmės jie turės įvertinti, ar „Icor“ ieškinys yra pagrįstas.
Energetikos ministerija dar 2020 metų liepą Lietuvos teismui pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui, Andriui Janukoniui ir Linui Samuoliui.
Ieškiniu į nacionalinius teismus perkelti reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže ir kuriuos ji vėliau atsiėmė.
Po kelerius metus trukusių ginčų, ar šis ieškinys turi būti priimtas ir nagrinėjamas nelaukiant galutinio arbitražo sprendimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkritį galutinai paskelbė, kad byla turi būti nagrinėjama jo nelaukiant.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Tuo metu „Veolia“ teigia, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.
