Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį nutarė, kad savivaldybė pagrįstai pašalino bendrovę Vilniaus nacionalinis stadionas iš sporto komplekso statybų konkurso. Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo balandį priimtą nutartį, kuria atmestos Vilniaus nacionalinio stadiono pretenzijos. Taip pat panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.
Įmonė teisme siekė, kad būtų panaikintas savivaldybės sprendimas atmesti jos preliminarų pasiūlymą, nekviesti dalyvauti tolesnėse procedūrose, įpareigoti savivaldybę pripažinti, kad įmonė atitinka reikalavimus ir vertinti jos pasiūlymą.
Nuo kovo pradžios Vilniaus nacionalinio stadiono prašymu Vilniaus apygardos teismas buvo uždraudęs savivaldybei pasirašyti sutartį su koncerno „Icor“ bendrove „Axis Industries“. Kiek vėliau laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas, tačiau draudimas sudaryti sutartį buvo likęs galioti.
Vasario pabaigoje Vilniaus taryba pritarė 79,9 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybų sutarčiai su „Axis Industries“.
Vilniaus nacionalinį stadioną konkurso komisija antrą kartą iš pirkimo pašalino sausio pabaigoje dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų. Anot savivaldybės, įmonė per daugiau nei du mėnesius taip ir nepateikė įrodymų, kad jos ar jos partnerių pajėgumai yra realūs, užtikrinti ir pakankami sėkmingam projekto įgyvendinimui, o tai darydama klaidino vertinimo komisijos narius ir ekspertus.
Pagal projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.
Planuojama, kad 36,5 mln. projekte investuos valstybė, 33,5 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos parama, 2,96 mln. – savivaldybės lėšos.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.
Nacionalinis stadionas – be ES paramos
Teismui leidus pasirašyti Nacionalinio stadiono statybos sutartį su konkurso laimėtoja, Vilniaus valdžia teigia, kad projektas bus įgyvendinamas be Europos Sąjungos (ES) paramos – apie 50 mln. eurų jam bus skirta iš miesto biudžeto.
„Kompleksą savivaldybė ir Vyriausybė imasi įgyvendinti savo lėšomis be ES paramos. Ambicingo projekto įgyvendinimui savivaldybei prireiks apie 50 mln. eurų miesto biudžeto lėšų. Šį sprendimą miesto taryba svarstys liepos 10 dieną“, – pranešime spaudai sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Kol teismai nagrinėjo kitos konkurso dalyvės bendrovės Vilniaus nacionalinis stadionas pretenzijas, Vyriausybė nusprendė perskirstyti daugiau kaip 29,4 mln. eurų ES lėšų kitiems projektams.
Šias lėšas miestas planuoja panaudoti kitiems projektams, pavyzdžiui, Lazdynų baseino aplinkos sutvarkymui, dviračių takų plėtrai, Neries krantinių dviračių ir pėsčiųjų takams, Žirmūnų gimnazijos sporto aikštynui, Geležinkelio gatvės nuo Švitrigailos gatvės iki Stoties aikštės rekonstrukcijai, pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nerį tarp Lazdynų ir Naujamiesčio statybai ir viešosios erdvės sutvarkymui, pėsčiųjų tiltui per Nerį nuo A. Goštauto iki Upės gatvės, Stoties aikštės, Šv. Stepono skvero ir gatvės sutvarkymui.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinėje bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą. Pagal dabartinį projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.
Šiuo metu derybos dėl daugiafunkcio komplekso statybos koncesijos vyksta su įmone „Axis Industries“, kuri projektą planuoja su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“, „Populous“ bei „Cloud architektai“. Koncesijos sutartis su privačiu investuotoju bus sudaryta 25 metams.
