Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kovo 8 dieną galutinai atmetė „Belam LT“ skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai gruodį priimtą sprendimą, BNS pranešė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.
Pasak jos, byla buvo nagrinėjama uždarame posėdyje, todėl galutinė ir neskundžiama teismo nutartis yra nevieša.
Atsakovai byloje buvo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, Susisiekimo ministerija, Valstybės saugumo departamentas, o tretieji asmenys – „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ir jos antrinė įmonė „LTG Infra“, rodo „Liteko“ duomenys.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija 2022 metų birželį tikrino bendrovę „Belam LT“ ir nustatė, kad jos ryšiai neatitinka nacionalinio saugumo interesų pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų, BNS pranešė Vyriausybės spaudos taryba.
Šis punktas sako, jog investuotojas kelia riziką arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu kreipimosi į komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar fiziniais bei juridiniais asmenimis.
Pasak Vyriausybės spaudos tarybos, „Belam LT“ turėjo būti subrangovė ketintame sudaryti sandoryje su „LTG Infra“.
LTG, motyvuodama tuo, jog bylos medžiaga yra nevieša, BNS nesutiko pakomentuoti, kokiame projekte turėjo dalyvauti „Belam LT“.
„Team LT (buvusios „Belam LT“) komercijos direktorius Aleksandras Židokas BNS taip pat neatskleidė projekto, tačiau patvirtino, kad bendrovė jame turėjo būti subrangovė, o rekomendavus vyriausybinei komisijai ji jame jau nedalyvauja.
„Kodėl apie jį šnekėti, jeigu mes jame jau nesame? Komisija rekomendavo sustabdyti vykdymą jo, tas ir buvo padaryta“, – BNS sakė A. Židokas.
2021 metų gruodį „LTG Infra“ pasirašė sutartį su „Belam LT“ dėl 3,38 mln. eurų vertės projekto – įmonė iki šių metų liepos turi sujungti daugiau nei 50 geležinkelio stočių į vieningą informacinę sistemą, kuri informuos keleivius apie traukinių tvarkaraščius, eismo pakeitimus ar saugumą.
Tačiau, pasak A. Židoko, komisijos sprendimas nesusijęs su šiuo projektu.
„Tai absoliučiai niekaip nesusiję su tuo projektu, tas projektas jau, skaitykit, finišavęs, visi įsipareigojimai įvykdyti šiuo metu vykdoma bandomoji sistemos eksploatacija“, – BNS teigė A. Židokas.
Bendrovė pernai pakeitė pavadinimą į „Team LT“, o vieninteliu jos akcininku tapo Lietuvos pilietis, kuris anksčiau lygiomis dalimis akcijas valdė su Latvijos piliečiu.
Registrų centrui pateiktose 2021-2022 finansinių metų ataskaitose „Team LT“ nurodo, kad įmonė neturi jokių komercinių ryšių su Rusija ir Ukraina.
„Belam LT“ 2021 metais dalyvavo LTG duomenų perdavimo tinklo modernizavimo konkurse, tačiau, anot LTG, jos pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų. Dviejose jo dalyse bendrovė siūlė 1,895 mln. ir 6,737 mln. eurų kainas.
Latvijos „Belam-Riga“ kartu su bendrovėmis „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“, „Mitnija“, Lenkijos „Trakcja“ yra tiesusi daugiau nei 50 mln. eurų vertės antrąjį geležinkelio kelią ruože Kyviškės–Valčiūnai, be to, „Belam-Riga“ kartu su buvusia „Nortel“ (dabar „Kontron Transportation“) yra įrengusi GSM-R radijo ryšio sistemą – šio standarto korinis ryšys yra geležinkeliams skirta mobiliojo ryšio atmaina, jis užtikrina patikimą ryšį tarp eismo valdymo centro ir greitai važiuojančių traukinių.
„Belam“ grupės įmonė „Belam telekomunikacijos“ kartu su „Šiaulių plentu“ ir Geležinkelio tiesimo centru už 61,5 mln. eurų (su PVM) yra stačiusios antrąjį geležinkelio kelią Telšių-Lieplaukės ruože. Be to, „Belam LT“ 2020 metais yra gavusi maždaug 2,6 mln. eurų vertės (su PVM) Kelių direkcijos užsakymą įrengti 100 vidutinio greičio matuoklių.
