Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė „Vilniaus prekybos“ ieškinį. Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
M. Marcinkevičiui atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas BNS teigė, kad teismo sprendimas reiškia, kad nebuvo padaryta jokia žala „Akropolių“ perleidimo sandorių metu iš M. Marcinkevičiaus pusės. Išsamiau teismo nutarties M. Marcinkevičiaus atstovai nekomentuoja.
Tuo metu „Vilniaus prekybos“ atstovai tvirtina, kad tokiu sprendimu sukuriamas pavojingas precedentas, leidžiant mažumos akcininkui kenkti bendrovės veiklai piktnaudžiaujant teismų sistema, todėl neatmeta galimybės šį sprendimą skųsti.
„Taip sukuriama galimybė pasitelkti teismus ne siekiant apginti savo realiai pažeistas teises, o teismą naudoti kaip įrankį bandant pasiekti sau naudingų veiksmų, nesibaiminant, kad gali tekti atlyginti padarytą žalą. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti naudojamos kaip grasinimo būdas. Įsigilinę į priimtą teismo sprendimą spręsime dėl tolesnių veiksmų“, – BNS sakė „Vilniaus prekybos“ atstovė spaudai Asta Narmontė.
Pasak jos, dėl M. Marcinkevičiaus prašymu teismo pritaikyto laikino draudimo „Vilniaus prekybai” įsigyti „Akropolius“ valdančias įmones iš Maltos bendrovės „Relvit“, bendrovių suderėtas sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus.
„Užbaigus „Akropolius“ valdančių bendrovių įsigijimo sandorį po metų, dėl išaugusios jų vertės „Vilniaus prekyba“ turėjo mokėti kur kas didesnę kainą, nei šalių buvo sutarta iki M. Marcinkevičiaus iniciatyva nustatytų draudimų“, – pabrėžė A. Narmontė.
„Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“. Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M.Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant.
M.Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
Iki 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus jau daugiau kaip trejus metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numavičiumi, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.
Gegužės viduryje Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė „Vilniaus prekybos“, dalies jos akcininkų ir susijusių įmonių prašymą neatitinkančiais tikrovės pripažinti M. Marcinkevičiaus kaltinimus, neva „Vilniaus prekybos“ grupės įmonės vengė mokėti mokesčius. Ši teismo sprendimą „Vilniaus prekyba“ ketina skųsti aukštesnės instancijos teismui.
M.Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
