Jam paskirtas trumpesnis suėmimo laikotarpis, nei prašė bylą tiriantis prokuroras Darius Karčinskas.
Apie paskirtą suėmimą BNS patvirtino teismo atstovas Giedrius Janonis.
„Ikiteisminio tyrimo teisėja prokuroro prašymą tenkino iš dalies ir leido įtariamąjį suimti 14 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo įtariamojo sulaikymo dienos – tai yra nuo 2024 metų vasario 10 dienos“, – teigiama G. Janonio atsiųstame komentare.
Š. Stepukonio suėmimo terminas skaičiuojamas nuo šeštadienio, kai jis buvo suimtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patalpose Vilniuje, vykdant vasario pradžioje priimtą nutartį. Tarnybos atstovai nekomentuoja, ar tai reiškia, kad vyras pats savarankiškai atvyko į teisėsaugos instituciją.
FNTT nurodė, kad atlikus būtinus procesinius veiksmus, įtariamasis buvo patalpintas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.
Prašo suimti dviem mėnesiams
Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas BNS sakė, kad prokuratūra prašė Š. Stepukonį suimti dviem mėnesiams, tačiau kol kas nemato pagrindo skųsti teismo sprendimo.
„Po dviejų savaičių, atlikę procesinius veiksmus, spręsime, ar suėmimo pagrindai neišnykę ir esant pagrindui kreipsimės dėl suėmimo termino pratęsimo. Tai numato Baudžiamojo proceso kodeksas“, – teigė prokuroras.
Naujienų portalas „15min“ pirmasis pirmadienį pranešė, kad Š. Stepukonis šiomis dienomis grįžo į Lietuvą iš Ukrainos, kur pastaruoju metu buvo.
Teisėsauga buvo paskelbusi buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio paiešką.
Š. Stepukonio atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai, juos kontroliuoja Europos prokuratūra. Viename tyrimų jis yra pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo.
Kitas, dar 2022 metais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą, buvo atnaujintas praėjusią savaitę.
Šiuo metu sprendžiama, ar šiuos tyrimus sujungti. Abu juos atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Bent dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, spėjama, pralošė kazino. Teisėsaugos pareigūnai kol kas neatskleidžia, kokią sumą pralošė Š. Stepukonis, ir ar dalį pasisavintų pinigų jis tebeturi.
Daugiau informacijos teisėsauga žada paskelbti vėliau pirmadienį.
Estijos finansų priežiūros institucija: „BaltCap“ apie įtartinas operacijas pranešė spalį
Estijoje registruota investicijų bendrovė „BaltCap“ įtartinas operacijas, tikėtina, susijusias su Šarūnu Stepukonio valdyto infrastruktūros fondo įmonių lėšų pasisavinimu, pastebėjo pernai spalį, teigia Estijos finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo institucijos atstovas.
„Iš esmės „BaltCap“ mus informavo – dabar atsakau iš atminties – praėjusių metų lapkričio mėnesį, kad spalio mėnesį jie išsiaiškino, jog yra tam tikrų pažeidimų, susijusių su tam tikromis bendrovėmis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė institucijos valdybos pirmininkas Kilvaras Kessleris (Kilvaras Kesleris).
Anot jo, į instituciją kreipėsi Estijoje pernai rugpjūtį fondų valdymo įmonės licenciją gavusi „BaltCap“ – ji tiesiogiai nevaldo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“, kurio partneris ir vienintelis vadovas buvo Š. Stepukonis ir kurio įmonių lėšas jis įtariamas pasisavinęs bei dalį jų pralošęs.
„Ponas Stepukonis bent jau licencijavimo proceso metu nebuvo „BaltCap“ valdymo narys“, – sakė K. Kessleris.
Anot jo, suteikiant licenciją „BaltCap“ Estijoje apie Š. Stepukonio nusikaltimus nebuvo žinoma.
„Per dialogą, susijusį su licencijavimo procesu, nebuvo kalbama apie baudžiamąsias bylas ar galimą turto pasisavinimą. Turiu omenyje, kad „BaltCap“, kaip mes suprantame, tuo metu nežinojo apie šį klausimą, tai paaiškėjo vėliau, spalį“, – sakė K. Kessleris.
Paklaustas, ar institucija kaip nors bendradarbiauja su tyrėjais Lietuvoje, K. Kessleris sakė, kad prireikus tai bus daroma.
„Darau prielaidą, kad ir šiuo atveju tai bus Lietuvos policijos ar Europos prokuratūros planas rinkti įrodymus Estijoje, paprastai tai atlieka Estijos teisėsaugos institucijos. (...) Ir mes, žinoma, bendradarbiausime“, – sakė K. Kessleris.
Estijos institucija praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad infrastruktūros fondą valdo įmonė „BaltCap Infrastructure Management“, kuri nebuvo ir nėra prižiūrima šios institucijos, nes neturi licencijos.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas praėjusią savaitę aiškino, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ ir kitų panašių fondų valdymo įmonės kasmet privalo pateikti informaciją apie fondų dydį, o kai jis pasiekia 0,5 mlrd. eurų vertę, bendrovė turi gauti licenciją ir būti prižiūrima.
Estijos finansų priežiūros institucijos duomenimis, „BaltCap Infrastructure Fund“ valdo dvi bendroves Lenkijoje ir šešias įmones Lietuvoje.
