Teisė pirkti maistą be pakuotės

Niekam ne paslaptis, kad pirkdami kiekvieną prekę jau savaime kartu perkame ir šiukšlę, kuri lieka vos suvartojus produktą – už pakuotę mokame neva todėl, kad joje prekė išlieka šviežesnė ar geriau atrodo. Mes mokame už pakuotes, o paskui už jų, t. y. šiukšlių, išvežimą taip pat turime papildomai mokėti. Ir mūsų niekas neklausia, ar mums reikia tų daugybės nereikalingų pakuočių. Kapitalizmo sistemos „apie viską pagalvota“.

Nepaisydama to, kad ekologija šiandien yra labai madingos idėjos tarp tų, kurie myli ir gerbia kapitalizmą ir mielai permoka už tris raides ant pakuotės – EKO, nusprendžiau pakalbėti apie tai, ką galime padaryti patys, kad šiukšlių „pirktume“ mažiau.

Dar atsimenu, mano vaikystėje pienas ir kefyras buvo pilstomas į plačiakaklius butelius, kuriuos paskui nešdavom priduoti, o ledai vafliniame puodelyje buvo uždengti tik plonu permatomu popierėliu. Nemanau, kad produktų kokybė dėl to būtų buvusi prastesnė... Darosi pikta lyginant, kiek atliekų palikdavo vartojimas anuomet, ir kiek dabar. Pikta, žinoma, galvojant apie besikaupiančias atliekas, ypač Lietuvoje jų perdirbama vos keli procentai . Tačiau nemažiau pikta pagalvojus, kad perkame šiukšles, kurių brangiu išvežimu rūpintis reikės patiems.

Kasininkai, norėdami būti paslaugūs, dažnai įdeda prekes į papildomus maišelius, nė nepamanydami, kad tai tik apsunkina pirkėjus. Esu pagalvojusi, o kaip reaguotų „Maximos“ ar „Iki“ pardavėja, jei, prašydama jos įdėti mėgstamų salotų, paduočiau savo atsineštą indelį... Turbūt pagūžčiotų pečiais ir pamatytų, kad nesuprantu kažko apie prekybos centro paslaugų vienkartinį patogumą.

Nuo to laiko, kai praėjusią žiemą mano gyvenamame kvartale bendruomenės tarybos buvo įvesta tvarka, kad kiekvienas moka už šiukšles ne fiksuotą mokestį kaip anksčiau, o asmeniškai už tai, kiek šiukšlių prikaupia, mūsų verandoje po truputį kaupiasi šiukšlių maišai. Mat dar reikia už keliasdešimt litų įsigyti konteinerį, jau nekalbant apie tai, kad už kiekvieną litrą šiukšlių reikia mokėti dar atskirą sumą.

Pati susidūrusi su tokia problema, pamaniau, kad tai aktualu ir kitiems, nenorintiems švaistyti pinigų už šiukšlių išvežimą ir norintiems palikti mažiau vartojimo atliekų gamtoje. Įdomu būtų pabandyti atsisakyti bent dalies prekybos centrų mums siūlomų šiukšlių: pvz., prašyti, kad pardavėjas dėtų salotas ar kitą mėgstamą maisto ruošinį į mūsų atsineštą indelį. Žinoma, negalime pirkti ryžių ar pieno be maišelio, bet pradėti galėtume nuo to, ko įmanoma atsisakyti jau dabar.

Aš viena to kol kas taip ir neišdrįsau padaryti, bet man nepasidarė ramiau, todėl nusprendžiau pasidalyti šia idėja. Jei taip darys daugiau žmonių, tai taps įprastu pasirinkimo variantu. Dabar pasirinkimo neturime – linksėdami priimame mums peršamas šiukšles, o paskui svarstome, kaip jų atsikratyti.

Galbūt tuo susidomės ir žaliųjų judėjimo aktyvistai ir tai taps masiškesniu reiškiniu. Juk mums reikia maisto produkto, o ne jo pakuotės – kodėl esame priversti pirkti ir ją? Gal reikia iškelti žmonių teisę pirkti maistą be pakuotės kaip vertą dėmesio?