Vilniaus universiteto laboratorijose studentai kartu su mokslo darbuotojais ieško naujų vaistų. Į mėgintuvėlius pilstomi sintetiniai junginiai po dešimtmečius trunkančių tyrimų gali virsti vaistais nuo vėžio. Tačiau pinigų laboratorijoms neužtenka. Nors mokslininkus daugiausiai finansuoja valstybė, gaunamų lėšų vos užtenka išmokėti atlyginimams.
Jauni mokslininkai iš valstybės į rankas gauna kiek daugiau nei 400-us eurų per mėnesį. Tačiau vien mokėti atlyginimus neužtenka. Laboratorijoms reikia brangios įrangos ir medžiagų. Čia labiausiai pasitarnauja europinės lėšos. Tačiau ir jos nėra pastovios. Dėl to mokslininkams sunku nuosekliai plėtoti savo tyrimus, o studijas baigęs ir darbo neturintis jaunimas emigruoja.
Privatūs verslo užsakymai Lietuvoje sudaro tik simbolinę mokslinių tyrimų dalį. Vyriausybė siekia šią situaciją pakeisti ir ketina nuolaidžiauti įmonėms, kurios investuos į tyrimus. Saulius Skvernelis žada, kad nuo kitų metų Lietuvoje įsigalios naujos mokesčių lengvatos. Tai yra 10-čia procentinių punktų mažesnis pelno mokesčio tarifas. Apmokestinamojo pelno patirtoms išlaidoms mažinimas iki 100 procentų. Ir 300 procentų pelno mokesčio lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai. Šalia visų lengvatų Vyriausybė dar žada 1 milijardą eurų europinės paramos.
Tačiau verslininkai aiškina, kad vien šių lengvatų neužteks. Esą aukštąsias technologijas vysto tik gerai apmokami mokslininkai. Todėl reikia galvoti ne tik apie nuolaidas pelnui, bet ir apie darbuotojų išlaikymą.
Negana to, verslas baiminasi, kad užsisukus Europos Sąjungos pinigų kraneliui šalis nesugebės pati finansuoti mokslinių tyrimų. Esą Lietuvoje dominuoja tuščias Europos fondų švaistymas, o realių pelningų idėjų finansuojama mažai.
Neaišku, kiek verslininkai naudosis mokesčių lengvatomis, todėl skaičiuoti, kiek naujovės kainuos valstybei, sunku. Vis dėlto spėjama, kad vien 100 procentų lengvata investicijoms valstybei mažiausiai atseis 29 milijonus eurų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
