„Anot „The Economist”, Singapūro valdžia nuo šių metų sausio kiekvienam 25-erių ar vyresniam šalies gyventojui dovanoja 500 Singapūro dolerių (335 eurų) sumą, kurią šis gali panaudoti papildomam mokymuisi ir įgūdžių tobulinimui. Per metus ketinama išdalinti 600 mln. Singapūro dolerių, ir tai, šalies pareigūnų nuomone, pakankamai nedidelė kaina siekiant įskiepyti gyventojams supratimą, kad mokytis reikia visą gyvenimą, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Akivaizdu, kad naujų įgūdžių pramokęs ar patobulinęs jau esamus darbuotojas nepraras paklausos darbo rinkoje, galės tikėtis didesnių pajamų. Jei žmonės pastoviai rūpinsis savo kvalifikacija, darbdaviai greičiau ras sau tinkamų specialistų, o valstybei teks skirti mažiau lėšų pašalpoms.
Skirtingai nuo Singapūro, Lietuvoje mokymusi visą gyvenimą iki šiol rūpinasi tik patys dirbantieji ir labiau susipratę darbdaviai. Kol kas noriau svarstoma dovanoti gyventojams žuvį, o ne meškerę.
Kaip parodė cvmarket.lt atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1517 Lietuvoje dirbančių ir jau išsilavinimą bei specialybę igijusių asmenų, net 72 proc. teigė pernai mokęsi papildomai. Vienas iš trijų apklaustų respondentų sakė, kad praėjusiais metais sėmėsi naujų žinių kursuose ar seminaruose: kone dviejų trečdalių mokymąsi finansavo darbovietė, o likę už mokslus mokėjo iš savo kišenės. Dar 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo diplomo universitete ar kolegijoje. O 28 proc. nurodė, kad tobulinosi savarankiškai, iš knygų ar interneto.
Tačiau buvo ir tokių, kurie tenkinosi tomis žiniomis, kurias turėjo iš anksčiau. Tiesa, tokia padėtimi patenkinti buvo ne visi. Beveik 14 proc. minėjo, kad mielai tobulintųsi ar įgytų naujų įgūdžių, tačiau tam neturi lėšų, ar tokių savo darbuotojo ketinimų nefinansuoja darbdavys. Laiko stoka nenorą papildomai mokytis aiškino apie 7 proc. apklausos dalyvių, 6 proc. tikino, kad ir taip yra pakankamai kvalifikuoti specialistai, o vienas iš šimto teigė iš papildomo tobulinimosi nematąs naudos.
Kur besitobulinančių daugiau?
Imant keturias populiariausias darbų kategorijas, daugiausiai besimokiusių kursuose už savo ir įmonės lėšas buvo pardavimuose ir pirkimuose; klientų aptarnavimo specialistai dažniau nei kitos kategorijos tobulinosi savarankiškai; logistikos ir transporto sektoriaus atstovai dažniau nei kiti į papildomą mokymąsi žiūrėjo skeptiškai: nėra laiko ar naudos.
Administravimo srities specialistai dažniau nei kiti skundėsi tobulėjimui neturintys pinigų ar nesulaukiantys jų iš darbdavio, arba aiškino, kad jie ir dabar pakankamai kvalifikuoti ir patrauklūs specialistai. Tačiau tarp jų buvo ir gerokai daugiau siekiančių dar vieno diplomo universitetuose ar kolegijose.
