Stereotipas nr. 1: Programavimas – vyriška profesija
Atrodo, kad sutikti moterį programuotoją yra tolygu šansui surasti adatą šieno kupetoje? Tikėjimas, kad moterys negali programuoti, yra vienas bene dažniausių klaidingų visuomenės įsitikinimų – nors šioje srityje moterų kasmet vis daugėja, tačiau programavimas vis dar laikomas „vyriška“ profesija.
Žiūrint į statistinius duomenis, tampa aišku, kad merginų, turinčių programavimo srities išsilavinimą, yra beveik keturis kartus mažiau nei vaikinų. Tai reiškia, kad vis dar gilus įsitikinimas, jog programavimas – ne moterims, atsispindi pačiame moterų profesijos pasirinkime. Vienos didžiausių internetinių tinklapių kūrimo platformų pasaulyje Wix.com Lietuvos padalinio vadovė Monika Laukaitė pasakoja, kad nors iš visų Wix darbuotojų Lietuvoje merginų yra tik 15 proc., šis skaičius nuolat ir sparčiai auga.
„Stereotipas, kad programuotojais dirba tik vaikinai, Lietuvoje yra labai gajus. Dėl to ir kuriami tokie judėjimai kaip „Women go tech“ ar „Vilnius Girls Code”. Mūsų patirtis rodo, kad moterys gali būti labai talentingos programuotojos, todėl tikime moterų įgalinimu šioje srityje. Pavyzdžiui, pirmadieniais rengiame pasikalbėjimus apie lygias galimybes. Suprantame, kad kartais moterys gali blogai jaustis vyriškame kolektyve, todėl į tai žiūrime labai atidžiai ir netoleruojame jokių nederamų pokštų, susijusių su moterų ir visų kitų grupių diskriminavimu. Stengiamės visiems palaikyti gerą atmosferą“, – priduria M. Laukaitė.
Pasak pašnekovės, įsivaizdavimas, jog moteris niekada neprilygs vyrui programuotojui – iš piršto laužtas mitas, kurį, pirmiausia, turime patys sugriauti savo galvose.
Stereotipas nr. 2: Programavimas – nuobodus ir kūrybos nereikalaujantis darbas
Antrasis giliai įsišaknijęs stereotipas, jog programavimas – monotoniškas darbas, kuriame nereikia nei kūrybiškumo, nei kitų ypatingų įgūdžių.
Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Daugiau nei 50 proc. programuotojų kasdienybės sudaro darbas komandoje, galvojant, kaip įgyvendinti projektą ir kaip pasiekti geriausią rezultatą. Pagrindinis programuotojų iššūkis yra prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių ir inovacijų, o tai nuolat skatina jų kūrybiškumą.
„Iki 20 proc. darbo laiko turime skirti mokymuisi, dalinimuisi. Kūrybiškumas atsiranda tada, kai programuotojas turi sugalvoti ir sukurti visą sistemą, infrastruktūrą, algoritmus ir t.t. Net kodo rašymas yra tam tikra kūryba“, – teigia Wix.com Lietuvos padalinio vadovė.
Stereotipas nr. 3: Programuotojai – intravertai be socialinių įgūdžių
Tokį įvaizdį greičiausiai sukūrė filmai apie moksliukus. Visuomenėje gajus stereotipas, kad programuotojai yra intravertai, nereiškiantys emocijų, neturintys socialinių įgūdžių, todėl nemokantys bendrauti su aplinkiniais.
Specialistai teigia, jog greičiau yra atvirkščiai: komunikacija programavime yra vienas pagrindinių dalykų. Programuotojai paprastai dirba komandomis, jose turi pasidalinti darbus, suprasti, ką daro kiti. Tad be įgūdžių dirbti komandoje programuotojas tiesiog negali eiti tolyn ir tobulėti. Bendravimas su programuotojais turi keletą išskirtinių savybių, tačiau jos tik padeda, o ne trukdo gerai sutarti. „Visi programavimo srityje dirbantys žmonės yra be galo protingi. Bendraudamas su jais turi kalbėti konkrečiai ir turėti aiškius argumentus, kodėl kažkas vyksta vienaip, o ne kitaip. Tai priverčia pasitempti ir padeda darbams vykti sklandžiau“, – pažymi M. Laukaitė.
Stereotipas nr. 4: Norint programuoti, būtinai reikia baigti šios srities studijas
Programavimas yra viena iš tų profesijų, kai darbuotojas samdomas dėl savo įgūdžių, o ne dėl to, kaip jis juos įgijo. Daug žmonių dirba su programavimu susijusį darbą, bet nėra baigę atitinkamų studijų. Muzikos ir teatro akademija, architektūra, fizika, marketingas? Jei jaučiate aistrą ir norą rinktis programavimo kelią, universiteto baigimas tikrai nėra vienintelis kelias.
Pasaulyje egzistuoja daugybė mokymosi platformų, dirbtuvių, stovyklų, kuriose gali įgyti ne ką prastesnes žinias ir, svarbiausia, po to susirasti puikų darbą.
Tai patvirtina ir M. Laukaitė: „Mūsų kolektyve tikrai dirba ne vienas ir ne du programuotojai, kurie nebaigė specialių studijų. Pradėti programuoti gali būdamas ir kitos srities profesionalas. Svarbiausia noras tobulėti ir eiti pirmyn, o tapti programuotoju niekada ne per vėlu“, – tikina pašnekovė.
Stereotipas nr. 5: Nesibaigiantys darbo pasiūlymai
Tiesa, informacinių technologijų specialistai yra vieni labiausiai ieškomų darbuotojų šiuolaikinėje darbo rinkoje. Tiesa ir tai, kad šių specialistų poreikis laikui bėgant tik augs. Visuomenėje populiari nuomonė, jog programuotojams darbo pasiūlymai plaukia nesustodami.
Vis dėlto, realybė gali būti visai kitokia. Esant vis didesnei paklausai, atsiranda ir vis didesnė pasiūla. Vien Lietuvoje programavimo studijas kasmet baigia daugiau negu 1000 studentų. Todėl programuotojas šiais laikais turi būti plačiai mąstantis inžinierius, žinantis, kaip pateikti save darbo rinkoje ir suprantantis verslo poreikius.
Dar daugiau, informacinių technologijų specialistai turi nuolatos mokytis ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos dėsnių, o programavimas yra sritis, kuri nuolat kinta beprotišku greičiu. Verslas neturi prabangos išlaikyti tų programuotojų, kurie mano, jog žino vienintelę gerą programavimo kalbą ir nenori mokytis naujovių. Programuotojai turi degti noru tobulėti ir nuolat ieškoti inovatyvių sprendimų versle.
