Šiaulių oro uostas, pernai pripažintas pelningiausiai dirbančia Šiaulių savivaldybės įmone, šiuos metus gali baigti su minuso ženklu. Sunkiai besiverčianti įmonė paramos iš savivaldybės nesulaukia, nuostolių patiria dėl vis nebaigiamo renovuoti terminalo bei nuolat besikeičiančių eksporto taisyklių.
Iš Vyriausybės paramos tikėtis taip pat beviltiška, mat Šiaulių oro uostas - bene vienintelis Lietuvoje pavaldus ne Vyriausybei, o savivaldybei. Tad milijonų, "plaukiančių" į Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostus Šiauliams tikėtis beviltiška.
Oro uostui reikia teritorijos
"Jeigu oro uosto veiklą paliktume savieigai, jo rekonstrukciją pavyktų įgyvendinti gal po 15 metų. Tuomet pralaimėtume visus mūšius ir nepajėgtume konkuruoti su kitais šalies oro uostais - jie juk finansuojami iš kitų šaltinių", - teigia Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys. Šiaulių oro uosto apyvarta panaši kaip ir pernai, didesnės pajamos gaunamos už orlaivių aptarnavimą. Nors uždirbtų pinigų pakanka atlyginimams 26 darbuotojams išmokėti, galvos skausmu tampa lėšų remontui trūkumas.
"Gera žinia, kad Krašto apsaugos ministerija šiemet nori užbaigti rengti oro uosto bendrąjį planą. Jau yra protokolas, numatantis atskirti teritorijas, plotus, kurie patenka pastatai, infrastruktūra, - teigia oro uosto direktorius. - Savivaldybė rengia oro uosto galimybių studiją, nors sunkmečio sąlygomis gana sudėtinga išanalizuoti nuolat kintančią rinkos situaciją."
Lietuvoje yra trys milijonai gyventojų ir keturi tarptautiniai oro uostai. Tokiems transporto mazgams, kaip oro uostai, R. Mikšio nuomone, koją kiša mažas gyventojų skaičius ir silpna ekonomika. Vienu Šiaulių oro uosto pelno šaltinių iki šiol buvo užsakomieji jūreivių skrydžiai, tačiau šią pyrago dalį netrukus atsirieks Vilnius, mat sumažėjus skrydžių iš Vilniaus, jūreiviai bus skraidinami iš sostinės tarptautinio oro uosto. "Negalėčiau pasakyti tiksliai kodėl, bet, matyt, reikia Vilniaus oro uostą gelbėti, - sako Šiaulių oro uosto direktorius. - Tiesą sakant, dar turime užbaigti darbus keleivių terminale, kuris vis dar per mažas, negali atlikti visų reikiamų funkcijų."
Teisinga kryptis, tačiau su kliūtimis
Oro uosto direktoriaus teigimu, Kaunas ir Vilnius yra pasirinkę keleivių aptarnavimo profilį, Palanga atrodo nerandanti sau vietos, o Šiauliai rado puikią, neužpildytą nišą - aptarnauti krovinių srautus. Šiauliai atrado tokią prekę, kuri didelius atstumus yra tinkama gabenti tik orlaiviais - tai galvijus. "Šioje srityje turime įdirbį ir gerus ryšius su Izraeliu, dabar tiriama Rusijos ir Kazachstano rinka", - pasakoja jis.
R. Mikšys sutinka, kad eksportas yra gana keblus verslas. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios iki balandžio mėnesio dėl Lietuvos ir Izraelio maisto ir veterinarijos tarnybų protokolų derinimo Šiaulių oro uostas kurį laiką negalėjo aptarnauti orlaivių, gabenančių gyvulius. "Gali atrodyti smulkmenos, bet štai vietoj vieno skiepo į Izraelį gabenamiems galvijams reikia dviejų, todėl sustoja mūsų darbas. Gyvūnai iki šiol turėjo būti karantinuojami 8 dienas, dabar - 42", - sako R. Mikšys.
Dėl kitų krovinių gabenimo nuolat vedamos derybos su Kinija, tačiau problema - sandėliai. "Mes tikinome, kad mums bet kokia kaina reikia perimti bendrovei "Molforta" priklausiusį muitinės sandėlį, tačiau taip nenutiko, jį perėmė kariškiai. Jo mums labai reikėtų. Naujo sandėlio kvadratinis metras kainuotų nemažiau nei tūkstantį litų, o reikėtų bent 5 tūkstančių kvadratinių metrų sandėlio", - teigia oro uosto direktorius.
Valstybė rodo špygą
Keleivių terminalui remontuoti jau investuota daugiau nei pusė milijono litų. Renovacijos darbams užbaigti - priestatui įrengti, aviacinio saugumo darbuotojų patikrinimo, politinio prieglobsčio prašančiųjų, vizų išdavimo, bagažo priėmimo patalpoms, serveriui įrengti, bagažo konvejeriams bei išdavimui, pasieniečių vaizdo stebėjimui - reikėtų dar tiek pat lėšų. Kol nebaigti statybos darbai, technikos įsigijimo sąmata neskaičiuojama. "Patikros arką jau įsigijome. Švieslenčių įdiegimas kainavo apie 50 tūkstančių. Rentgeno aparatas bagažui tikrinti kainuotų apie 300 tūkstančių, reikia šiulaikiškos elektros skydinės. Paskolos oro uostas imti negali. Turto neturime, neturime ką užstatyti, nebent Savivaldybė garantuotų, tačiau, kiek žinau, visi įmanomi limitai jau išnaudoti", - sako R. Mikšys.
Anot jo nuo to laiko, kai Šiaulių oro uostas tapo pavaldus Savivaldybei, pasikeitė miesto valdžia, todėl užmarštin nugrimzdo kai kurie jos pažadai. Dabartiniai politikai ir valdininkai oro uostui siūlo išsilaikyti savo lėšomis. "Buvusi miesto valdžia pasirūpino, kad oro uostas nenutrauktų veiklos, kad pastatas būtų šildomas dujomis, skyrė lėšų kuro sandėliui perdaryti. Apie pusę milijono skirta įrangai kargo orlaiviams aptarnauti. Valstybiniai oro uostai iš Vyriausybės gauna dešimtis milijonų litų", - teigia oro uosto vadovas.
Savivaldybė priėmė sprendimą, kad terminalą Šiaulių oro uostas turėtų įsirengti savo lėšomis. Remonto darbams lėšų nėra numatyta, todėl tenka viską daryti iš apyvartinių lėšų. Savivaldybė finansiškai prisidėtų tik tuo atveju, jei darbai įstrigtų aklavietėje.
Rygos oro uosto atsarginis padalinys?
Šiemet Rygos oro uoste negalėjęs leistis lėktuvas buvo nutūpęs Šiauliuose ir kelias valandas pralaukęs skrido į Rygą, todėl jau kurį laiką svarstoma galimybė Šiaulių oro uostui tapti alternatyva kaimynų latvių tarptautiniam oro uostui. "Turime atlikti namų darbus, kuriuos mums uždavė bendrovė "Air Baltic", kad pripažintų atsarginiu Rygos oro uostu. Žinoma, turime ir terminalą įsirengti, ir kitus dalykus patobulinti", - sako R. Mikšys. - Pasaulio praktikoje, jei per oro uostą praeina milijonas keleivių arba 25 tūkstančiai tonų krovinių, turi būti įkuriamos papildomos įmonės, įsileidžiamas privatus ar kitų šalių kapitalas. Monopolio būti negali, nes reikalaujama lankstumo," - paaiškina direktorius.
Didelių vilčių jis nededa ir į šalia oro uosto dygstantį Industrinį parką - šį vadina tik lašu kibire vandens. "Reikia galvoti apie infrastruktūros sukūrimą, kelių atnaujinimą, sąlygų verslininkams gerinimą, juk bet kurioje kitoje Europos šalyje analogiškuose pramoniniuose parkuose verslininkams suteikiamos kur kas geresnės sąlygos. Nemanau, kad sunkmečiu atsirastų optimistų, savo verslą plėtojančių Šiaulių industriniame parke", - teigia oro uosto direktorius.
Eva Jagminaitė
