Lenkijos valstybės kontroliuojamos komunalinės įmonės teigia žinančios, kas kaltas dėl didelių energijos kainų – Briuselis.
Jų lobistų grupė TGPE šalį apklojo reklaminiais stendais, kuriuose pavaizduota didelė elektros lemputė, kuri paaiškina, kodėl energijos kaina tokia didelė, sakydama, kad didžiausią jos dalį sudaro ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. ES ribojimo ir prekybos schema apima 11 000 elektros energijos gamintojų ir pramonės įmonių ir įpareigoja juos naudoti „leidimus“ kiekvienai išmetamo CO2 tonai padengti.
„Europos Sąjungos klimato mokestis sudaro net 60 procentų energijos gamybos sąnaudų“, – rašoma stenduose ir priduriama: „ES klimato politika = brangi energija, didelės kainos“.
Tai paskatino ES reaguoti visapusiška viešųjų ryšių ataka. Žaliojo kurso vadovas Fransas Timmermansas anksčiau šį mėnesį naujienų portale „Onet“ parašė atsakymą, sakydamas, kad ATLPS yra atsakinga tik už maždaug 20 procentų kainos, esančios sąskaitose už energiją. Aplinkos komisaras Virginijus Sinkevičius pirmadienį Lenkijos laikraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ sakė, kad komunalinių paslaugų teikėjų žinutė yra „klaidinanti“.
Komunalinių paslaugų teikėjai atkartoja žinutę, kurią jau keletą mėnesių kartoja aukščiausi politikai, kaltinantys ATLPS dėl didelių energijos kainų. Tai taip pat dera su nacionalistų vyriausybės tendencija kaltę dėl bet kokių Lenkiją paliečiančių problemų perkelti Briuseliui.
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę pareiškė, kad „mažiausiai pusė elektros energijos kainos yra dėl Europos Sąjungos klimato politikos“. Gruodį M. Morawieckis, bendradarbiaudamas su buvusiu Čekijos ministru pirmininku Andrejumi Babišu, ES lyderių viršūnių susitikime sukėlė krizę reikalaudami pakeisti ATLPS valdymą, kad būtų nutrauktos, jo teigimu, „spekuliacijos“.
Pirmadienį Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Anna Moskwa buvo Briuselyje, kur susitiko su F. Timmermansu. Po susitikimo išplatintame Lenkijos pareiškime išsakytos „labai didelės abejonės dėl dabartinės ES ATLPS tęsimo“.
Energijos kainos tapo karšta politine tema visoje ES, Lenkija nėra išimtis. Nors daugelis šalių, pavyzdžiui, Ispanija, gudrauja dėl augančių gamtinių dujų kainų, Lenkija, naudojanti anglį gamindama apie 70 procentų elektros energijos, rodo pirštu į ATLPS.
„Gniuždančios“ kainos
Tonos CO2 emisijos kaina pernai išaugo trigubai ir dabar siekia apie 90 eurų, o tai sukelia galvos skausmą komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms ir politinę problemą vyriausybei. Tačiau Komisija teigia, kad kaltinimai reklaminėje kampanijoje yra neteisingi, ir nurodo, kad didžiąją dalį elektros energijos sąskaitų kainos sudaro perdavimo išlaidos, vidaus mokesčiai ir kiti mokesčiai.
„[Kampanija] daro didelę žalą – atitraukia dėmesį nuo esminių Lenkijos energetikos sektoriaus problemų. Tai atitolina mus nuo sprendimų, kurie gali veiksmingai sustabdyti kainų augimą“, – rašė Varšuvoje įsikūrusi energetikos ekspertų grupė „Forum Energii“.
V. Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad ATLPS surinkti pinigai lieka Lenkijos vyriausybei, kuri pernai iš leidimų surinko 21 mlrd. zlotų (4,7 mlrd. eurų). ES taisyklės įpareigoja vyriausybes išleisti mažiausiai pusę ATLPS pajamų ekologiškai energijai pertvarkyti, tačiau jos gali išleisti ir daugiau.
Savo interviu lenkų kalba V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad taršos leidimai nėra Briuseliui mokama „išpirka“, o Varšuvos pajamų šaltinis. Jis pridūrė, kad Lenkijos elektros energijos sąnaudos yra didelės, nes ji nepajudėjo pakankamai greitai, kad sumažintų anglies dioksidą ir pereitų prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Skųstis reikia nacionalinei vyriausybei, nes ji sprendžia dėl didesnių taršos mokesčių lėšų panaudojimo, – sakė jis. – Niekas jiems netrukdo nukreipti pinigų dekarbonizacijos rėmimo programoms.“
Dabar bandoma atsitraukti. Energijos lobistas antradienį paaiškino, kad „kampanija jokiu būdu neinformuoja, kad 60 procentų energijos gamybos sąnaudų, kurias sudaro emisijos leidimai, sudaro 60 procentų galutinių vartotojų sąskaitų už elektrą“.
Antradienį paskelbtame interviu ministro pirmininko pavaduotojas Jacekas Sasinas sakė: „Tiesa, klimato politikos išlaidų dalis galutinėse sąskaitose sudaro apie 30 proc., bet tai vis tiek yra daug“.
Tačiau šis niuansas nebesvarbus lenkui, kuris buvo apibarstytas informacija, kaltinančia ATLPS.
„Žinios apie didmeninių ir mažmeninių energijos tarifų skirtumą nėra dažnas. Yra tikimasi, kad tokia dezinformacija perkels atsakomybę už situaciją energetikos sektoriuje ir ilgus metus trukusį aplaidumą dekarbonizuojant pramonę nuo vyriausybės Europos Sąjungai“, – sakė politikos analizės įmonės „Polityka Insight“ energetikos rinkos analitikas Robertas Tomaszewskis.
Nors Lenkijos energetikos bendrovės kaltina ES dėl kainų kilimo, jos visiškai nuo ATLPS nenukenčia, rodo Lenkijos energijos rinkos analizės bendrovės „Instrat“ analizė.
„Nuo 2022 m. pradžios Lenkijos vyriausybė ir valstybinės energetikos įmonės dezinformuoja visuomenę, kaltindamos ES dėl kylančių elektros kainų. Tai daroma tuo metu, kai vidutinė Lenkijos anglies elektrinė generuoja netikėtas pajamas, kurių marža siekia iki 70 proc. išlaidas“, – rašė „Instrat“ ir pridūrė, kad komunalinės įmonės parduoda energiją už „žymiai didesnę kainą, nei jų gamybos sąnaudos“.
PKEE, kitas energetikos pramonės lobistas, teigė, kad „Instrat“ ataskaitoje neatsižvelgta į visus veiksnius, formuojančius kainas didmeninėje rinkoje, pavyzdžiui, ribinių kainų nustatymą.
