Lietuvos finansų institucijos teigia, kad šalies finansų sistema yra stabili, beveik visų rizikos šaltinių grėsmė mažėja, o finansų sistemos dalyviai teigia, kad prisiimamą riziką vertina konservatyviau, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa.
Susirūpinimą finansų institucijoms kelia Europos valstybių skolų tvarumo problemos, energetinių išteklių kainų šokas, galimas politinės aplinkos Lietuvoje pasikeitimas.
„Dėl užkrato efekto euro zonos šalių problemos gali daryti neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Tai yra svarbi rizika, nuo kurios sudėtinga apsisaugoti, nes jos valdymo ir poveikio mažinimo priemonės Lietuvoje yra ribotos“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Sigita Veidaitė.
Beveik trečdalis respondentų (28 proc.) rizikos šaltiniu minėjo politinės aplinkos Lietuvoje pasikeitimą.
„Baiminamasi, kad po Seimo rinkimų į valdžią atėjus naujoms politinėms jėgoms, iškils ekonominės politikos tęstinumo problemų ar bus priimami populistiniai sprendimai tvirtinant šalies biudžetą“, – rašoma apžvalgoje.
Dešimtadalis respondentų nerimauja dėl galimų valstybės skolų problemų, įžvelgė riziką refinansuojant valstybės skolas ir balansuojant biudžetą. 7 proc. apklausos dalyvių teigė, kad riziką stabilumui kelia užsienio investicijų pasitraukimo iš Lietuvos rizika, nepakankamas rinkos dalyvių reguliavimas, didelis nedarbas ir emigracija.
„Keletas respondentų paminėjo įvairias rizikas finansų sistemai: sprogęs technologijų įmonių (pvz., „Facebook“) akcijų kainų burbulas ar kibernetinės atakos prieš bankus ir valdžios institucijas grėsmė“, – rašoma apžvalgoje.
Lietuva yra priklausoma nuo pasaulio ekonomikos procesų, todėl ekonominė situacija Europos Sąjungos šalyse turi įtakos ir kitų rizikų (pvz., lėto Lietuvos ekonomikos atsigavimo, makroekonominės rizikos) vertinimui. Lėtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas ar ekonominis nuosmukis tebėra aktualus, tačiau mažiau tikėtinas pavojus.
Vertinant namų ūkių ir įmonių kredito riziką, jos dydis nurodytas mažesnis nei pernai, mažesnė ir tikimybė, kad finansų institucijos susidurs su finansavimosi sunkumais. Nesitikima didėsiančios infliacijos ar tolesnio nekilnojamojo turto kainų mažėjimo.
Apklausos dėl rizikų tikslas – nustatyti svarbiausius grėsmių Lietuvos finansų sistemai šaltinius, įvertinti nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų įtaką šalies finansų sistemai.
Į apklausoje pateiktus klausimus atsakė trisdešimt septynių įmonių vadovai, rizikos valdytojai ar kiti didelę darbo finansų rinkose patirtį turintys atstovai.
