Lietuva iš 2015 m. turėtų 20 pozicijų praėjusių metų reitinge išlaikė 18 vietų, Estija uždirbo vieną vietą ir dabar turi penkias, Latvija 2016-aisiais prarado daugiausia – net keturias, arba pusę, visų turėtų pozicijų ir pagal įmonių skaičių, patekusių tarp 500 didžiausių regiono bendrovių, nusirito į paskutinę vietą.
Pusė – 9 bendrovės – iš 2016 m. į sąrašą patekusių Lietuvos įmonių gerino savo pozicijas, 2 bendrovės („Rivona“ ir „Vičiūnų grupė“) į sąrašą pateko pirmą kartą, 7 bendrovės leidosi žemyn. Iš sąrašo galutinai pasitraukė išskaidyta ir savininkus keitusi „Lukoil Baltija“, taip pat AB „Achema“ bei praėjusių metų sąrašo naujokės „Lifosa“ ir „Circle K Lietuva“.
Iš didžiausių sąraše likusių lietuviškų įmonių smarkiausiai krito „Koncernas Achemos grupė“ (80 pozicijų žemiau), 43 laipteliais nusileido „Sanitex“ (pastarajai bendrovei nepadėjo ir 4,8 proc. augusi apyvarta), į didžiųjų sąrašo galą keliauja „Lietuvos geležinkeliai“ – šiemet nukrito į 470 vietą.
Pernai labiausiai į viršų šoktelėjo Lietuvos bendrovės „KESKO Senukai Lithuania“ ir „ME Investicija“, atitinkamai 94 ir 79 pozicijos aukštyn. „KESKO Senukai Lithuania“ apyvartą 2016 m. augino 27,6 proc., o pelną – net 46,2 proc., „ME Investicija“ 2016 m. pasiekė 16,1 proc. didesnę apyvartą nei 2015 m., o pelną išaugino net 157,3 proc.
Vidurio ir Rytų Europos regiono lyderė – Lenkija
Įtakingiausia Vidurio ir Rytų Europos regiono šalimi išlieka Lenkija, kurios įmonės sudaro trečdalį viso 500 didžiausiųjų sąrašo (iš viso 168 bendrovės), antroje vietoje esančios Vengrijos įmonės sudaro 15 proc. didžiųjų sąrašo bendrovių (75 įmonės), Čekijos dalis užima 14,2 proc. (71 įmonė).
Praėjusiais metais Vidurio ir Rytų Europos regione pirmą kartą didžiausia verslo šaka tapo automobilių ir transporto paslaugų sektorius. Šios srities bendrovės pirmą sykį aplenkė naftos ir dujų įmones, kurios dėl užsitęsusių žemų kainų tendencijų pasaulyje priverstos susitaikyti su toliau mažėjančia apyvarta.
Baltijos šalyse stiprūs prekybininkai
„Coface Baltics“ vadovas Mantvydas Štareika atkreipia dėmesį, kad iš 27 Baltijos šalių įmonių, 2016 m. patekusių į lyderių sąrašą, 12 susijusios su mažmenine prekyba. Anot jo, prekybos sektorius gerai laikosi ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame Vidurio ir Rytų Europos regione.
Pernai nespecializuota mažmeninė prekyba aplenkė paslaugų sektorių ir tapo trečia didžiausia regiono ūkio šaka. Ją teigiamai veikia auganti ekonomika ir didėjantis užimtumas. Stabili namų ūkių paklausa šiam sektoriui žada gerą perspektyvą.
Makroekonominė aplinka gerėja
500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos regionų įmonių pernai pasiekė 580 mlrd. eurų apyvartą – 0,6 proc. mažesnę nei 2015-aisiais. Praėjusiais metais didžiausios regiono įmonės pasiekė ne tik mažesnę apyvartą, bet ir pelną (–3,1 proc.), tačiau įdarbino daugiau žmonių (+3,9 proc.).
„Gerėjanti makroekonominė aplinka Vidurio ir Rytų Europos regione palankiai veikė verslo sąlygas: praėjusiais metais toliau mažėjo neatsiskaitymo su tiekėjais atvejų: 2015 m. šis skaičius sumenko 15 proc., praėjusiais metais – dar 6 proc.“, – pabrėžia „Coface Baltics“ vadovas Mantvydas Štareika.
„Coface“ analitikų nuomone, šiemet po praėjusių metų stabtelėjimo BVP augimas paspartės ir, prognozuojama, sudarys 3,4 proc., panašaus lygio (3,3 proc.) išliks ir 2018 m. Abejų metų Vidurio ir Rytų Europos regiono bendrojo vidaus produkto augimą lems didėjantis privatus vartojimas, palaikomas gerėjančios situacijos darbo rinkoje.
