Kinams, surinkinėjantiems „Apple“ išmaniuosius telefonus, 25 proc. buvo padidinti atlyginimai, o nepriklausomi ekspertai tiria, kokiomis sąlygomis jie dirba. Tirti buvo pradėta po to, kai Amerikos žiniasklaidoje pasirodė daug straipsnių apie darbo sąlygas „Apple“ fabrikuose.
Kompanijai „Apple“ gresia boikotas dėl darbininkų išnaudojimo Kinijoje, vasario pradžioje rašė žurnalas „Forbes“.
Sausį „New York Times“ paskelbė keletą reportažų, kuriuose daug dėmesio skyrė kompanijai „Apple“, o ypač jos subrangovui Kinijoje – kompanijai „Foxconn“. „NYT“ rašė apie „iPod“ ir „iPad“ nematomą pusę: apie privestinius viršvalandžius, menkus atlyginimus, apsinuodijimus nuodingu ekranėlių plovimo skysčiu, sprogimus ir darbuotojų savižudybes.
Dalis vartotojų pasipiktino. Svetainėje „Change.org“ pradėti rinkti parašai po peticija, reikalaujančia pakeisti elektroninius įrenginius surinkinėjančių kinų darbininkų darbo sąlygas. Vasario 9 dieną „Change.org“, „Fair Labor“ ir „SumOfUs“ aktyvistai į šešias „Apple“ parduotuves atnešė lapus su 250 tūkst. parašų.
Organizatoriai jau dabar gali pasveikinti save – „Apple“ rūpinasi savo įvaizdžiu. Klientai perka laisvos, inovatyvios ir vartotojams artimos firmos gaminius. Jeigu jie pamatys, kad tai godaus ir ciniško koncerno produkcija, prekės ženklas nukentės. O šią savaitę buvo pristatytas naujasis „iPad 3“. Prieš geras tris savaites „Apple“ įsileido į Kinijos fabrikus darbininkų teises ginančios nepriklausomos organizacijos „Fair Labor“ inspektorius. Jie klausinėjo „Foxconn“ darbininkų apie darbo laiką, sąlygas, saugą, priežiūrą. Čia dar ne viskas.
„Foxconn“ ką tik paskelbė, kad padidina darbuotojų atlyginimus 25 procentais. Prieš dvejus metus kompanija turėjo kelti atlyginimus po darbuotojų savižudybių serijos, kai šie šokinėjo nuo stogų. Tuomet tai sukėlė streikų ir atlyginimų didinimo bangą pas kitus gamintojus Kinijos pietuose. Ir dar, „HP“ ir „Dell“ taip pat praneša, kad atkreipia dėmesį į atlyginimų padidinimą Kinijos fabrikuose. Nudegęs „Apple“ pučia šaltą vandenį ir Amerikoje. Iki šiol paslaptingumu garsėjusi firma atskleidžia, pavyzdžiui, rangovų Kinijoje sąrašą. Ir akcentuoja vertybes. „Tai jos mus apibrėžia – užtikrina firmos prezidentas, Steve'o Jobso įpėdinis Timas Cookas. – Deja, taip jau klostosi reikalai, kad kai kas jomis abejoja. Tačiau mes rūpinamės kiekvienu mūsų pasaulinio tiekimo tinklo darbuotoju“.
Darbas ir gyvenimas „iFabrike“
Kokias paslaptis slepia gražus naujojo „iPad“ ekranėlis? Norint tą sužinoti, reikia nuvažiuoti į Kiniją. Į „iPod City“ prie Shenzheno, arba į Chengdu, kur yra įsikūrusi didžioji dauguma Taivano koncerno „Foxconn“ gamyklų. Šio koncerno darbininkai surenka net 40 proc. pasaulio elektronikos gaminių – ne tik kompanijai „Apple“, bet ir „Microsoft“, „Dell“ ar „Sony“. Jūsų naująjį išmanųjį telefoną, planšetinį kompiuterį ar žaidimų konsolę greičiausiai surinko „Foxconn“ koncerno darbininkai kinai.
„Foxconn“ fabrikas greičiau primena nemažą miestą, kuriame dirba ketvirtadalis milijono žmonių. Tai tikra darbo žmonių armija, didžiąją jos dalį sudaro jauni kinai iš kaimų, į kuriuos jie jau nebegrįš. Šie darbininkai gyvena internatuose kombinato teritorijoje. Jie miega, valgo, ilsisi per keletą žingsnių nuo gamybos linijos. Gyvena kambariuose po aštuonis asmenis. Tai pažanga, nes dar neseniai miegamuosiuose buvo po 300 gultų. Pro skalbiniais nukabinėtus balkonus matomas gamyklos cechas.
Per Kinų Naujuosius metus jie važiuoja aplankyti tėvų – tai vienintelė jų kelionė ir vienintelės atostogos per 12 mėnesių. Jie atsikvepia internetinėse kavinukėse, kurios taip pat yra greta. „Foxconn“ užtikrina, kad viskas jiems būtų po ranka: prekybos centrai, ambulatorijos, kinų stiliaus greito maisto paviljonai, net bankai. Netgi nuosavas televizijos kanalas. Tvarką prižiūri 800 uniformuotų apsaugininkų.
Kituose Kinijos fabrikuose, deja, sąlygos kur kas blogesnės, todėl kompanijoje „Foxconn“ dirbantys kinai kovoja už savo teises. Juk „Foxconn“ yra ne Kinijos, o Taivano firma. Jos įkūrėjas ir prezidentas 62 metų Terry Gou verslo mokėsi Amerikoje. Jis montavo komponentus firmai „Atari“ (dar prieš „pecetų“ erą). Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje T. Gou suprato, kad jo koncerno ateitis – Kinijoje. Tuo metu, kai kiti taivaniečiai kvietė investuoti Filipinuose, nes bijojo raudonųjų kinų, jis perkėlė pirmąjį fabriką „Hon Hai Precision Industry“ (kurį vėliau pavadino „Foxconn“) prie Shenzheno – į specialią Kinijos ekonominę zoną, valanda kelio nuo tuomet dar britų valdomo Honkongo.
T. Gou, turtingiausias taivanietis, kurio asmeninis turtas vertinamas 5,9 mlrd. dolerių, šiandieną Kinijoje turi rūpesčių. Ir vis per tą Vakarų žiniasklaidą. Pirmasis akmenį į jo daržą metė Londono „Daily Mail“, kurio žurnalistas 2006 metais pateko į fabriką ir aprašė tai, ką pamatė. 2010 metų gegužę, kada kompanijoje „Foxconn“ kilo savižudybių banga, kai kuriems darbininkams atsirišo burnos. Jie ėmė kalbėti apie karišką muštrą, žeminimą ir košmariškai ilgas darbo valandas. Prezidentas liepė ištempti tinklus aplink pastatus savižudžiams gaudyti ir pakėlė atlyginimus iki 167 dolerių per mėnesį. Jis taip pat įdarbino psichologų ir išskirstė darbuotojus į mažas grupes, kuriose jie lengviau gali vienas kitą susirasti.
„Foxconn“ dirba daugiau kaip milijonas darbuotojų. Tačiau prezidentas T. Gou nelaiko jų visaverčiais žmonėmis. „Tas milijonas gyvulių kelia man galvos skausmą“, – prisipažino jis atvirai sausio mėnesį per priėmimą besibaigiančių metų pagal kinų kalendorių proga. Apie tai rašė Taivano internetinis laikraštis „Want China Times“.
Ypač nesėkmingi buvo praėję metai. Šimtas „Foxconn“ darbininkų užsikorė ant fabriko, gaminančio koncernui „Microsoft“ konsoles Xbox360, stogo. Jie pareikalavo išmokėti laiku neišmokėtus atlyginimus, grasino nušoksią. Vos pavyko juos atkalbėti. Gegužę Chengdu mieste, taip pat „Foxconn“ fabrike, sprogus aliuminio dulkėms, žuvo keturi žmonės, o 77 buvo sužeisti. O naudodami draudžiamą skystį ekranėliams valyti apsinuodijo 137 darbininkai.
Kodėl „Apple“ gamina Kinijoje?
„Apple“ tvirtina, kad jų kompanijoje nedirbama ilgiau kaip 60 valandų per savaitę. Bet žurnalistiniai tyrimai ir nepriklausomų profesinių sąjungų narių raportai byloja ką kita. Beje, vienas iš argumentų, nusvėrusių kinų pasirinkimą, buvo jų tinkamumas.
„Priežastis buvo užsieniečių darbininkų lankstumas, stropumas ir sugebėjimas dirbti“, – kartą nuoširdžiai prisipažino, kalbėdamasis su prezidentu Baracku Obama, Steve'as Jobsas. Prezidentas pasikvietė „Apple“ įkūrėją, norėdamas jį paklausti, ar pavyks sugrąžinti į JAV prarastas darbo vietas. Ir išgirdo atsakymą, kad, greičiausiai, ne.
„Kodėl „Apple“ įdarbina tik 43 tūkst. darbuotojų Amerikoje, o 700 tūkst. duoda darbą užsienyje, daugiausia Kinijoje? Kadangi koncernas daro tai, ko Amerika jau nepajėgi daryti“, – aiškina laikraštyje „New York Times“ anoniminis buvęs „Apple“ valdybos narys. 2007 metais, prieš pat pirmųjų „iPhone“ išsiuntimą į parduotuves, koncerne paskutinę minutę buvo nuspręsta pakeisti plastikinį ekraną stikliniu. S. Jobsas sugalvojo, kad stiklinis ekranas bus patvaresnis. Jis įtikino „Corning“ koncerno vadovą žaibiškai pradėti eksperimentinio stiklo „Gorilla Glass“ masinę gamybą.
Naujų ekranų siunta pasiekė Kiniją prieš vidurnaktį, kai beveik visos pamainos jau miegojo. Bet viršininkai visus sukėlė ant kojų. Aštuoniems tūkstančiams kinų darbininkų buvo išdalinta po kepinį ir arbatos puodelį. Po pusvalandžio jie jau stovėjo prie gamybos linijos. 12 valandų derino ir montavo naujus ekranus. Suspėjo. Per 96 valandas jie pagamino 10 tūkst. „iPhone“ su stikliniais ekranais. Amerikoje tai būtų neįmanoma.
Kai laikraštyje „New York Times“ pasirodė straipsniai, gamintojas redakcijai išsiuntė pasipiktinimo kupiną laišką. Jame aiškinama, kad Kinijos pranašumas prieš Ameriką, visų pirma, tas, kad Kinijoje galima labai greitai rasti inžinierių. Koncernui jų reikėjo 8,7 tūkstančių. Šie inžinieriai turėjo prižiūrėti 20 tūkstančių darbininkų, surinkinėjančių „iPhone“. Amerikoje visas procesas būtų trukęs devynis mėnesius. Kinijai, kur šiandien mokosi daugiausiai inžinierių pasaulyje, pakako dviejų savaičių.
„Pardavinėjame „iPhone“ šimte pasaulio šalių, – prisipažįsta „Apple“. – Nejaučiame jokios pareigos spręsti Amerikos [nedarbo] problemą. Vienintelė mūsų pareiga – gaminti kuo geresnį gaminį. Ir daug uždirbti“.
Ką jau ką, o uždirbti pinigų „Apple“ moka. Paskutinį ketvirtį jo pelno marža buvo bemaž 40 procentų, o firmos sąskaitose yra arti 100 mlrd. dolerių grynaisiais. Kokia „Foxconn“ marža? 1,5 procento.
„Apple“ galėtų būti ne toks godus“, – rašo specializuoto portalo „CNet“ analitikas Rafe Needlemanas. Jis siūlo koncernui dalį pelno skirti darbo sąlygoms Kinijos fabrikuose pagerinti, darbuotojams šviesti ir logistikos reikmėms.
Ines Kaempfer iš „Fair Labor“ sako, kad koncernui „Apple“ šiuo metu išmušė „„Nike“ valanda“. Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje šis žinomas Amerikos koncernas taip pat buvo kritikuojamas dėl sąlygų Kinijos fabrikuose. Šiandien jis yra pavyzdys, kaip reikia elgtis su darbuotojais.
Amerikos apžvalgininkai, vis dėlto, pripažįsta, kad žemi darbo užmokesčiai ir Kinijos darbininkų išnaudojimas – tai kompanijos „Foxconn“ ir kitų Amerikos gigantų subrangovų išlaidų mažinimo rezultatas.
„Nereikia smerkti „Apple“ ir kitų koncernų. Kalti esame mes patys, vartotojai“ – parašė žinomas „Newsweek“ ir „The Daily Beast“ komentatorius, elektronikos problemų specialistas Danas Lyonsas.
Kas dedasi už „Foxconn“ vartų?
Apie tai televizijos kompanijai „CNN“ papasakojo jauna fabriko darbininkė, pristatyta kaip panelė Chen. Ji uždirba vieną dolerį per valandą – daugiau, negu gimtajame kaime, bet vis tiek mažai. Per mėnesį ji gauna apie 200 dolerių. „iPad“, kainuojančio 500 dolerių, ji nepajėgtų nusipirkti. Nors pati juos surinkinėja, net nematė, kaip atrodo užbaigtas gaminys – pirmą kartą jį išvydo „CNN“ žurnalisto rankose.
„Mūsų fabrike yra toks posakis: moterys čia dirba kaip vyrai, o vyrai – kaip gyvuliai. Mano gyvenimas yra toks nuobodus, kad daugiau nebegaliu ištverti. Kiekvieną dieną vienas ir tas pats: keliesi, eini į darbą, eini gulti“, – sako ji.
Kompanijos prezidentas taivanietis jos skundo nesupranta. Jis įsitikinęs, kad darbuotojams sukūrė rojų žemėje. Jeigu moteris būtų likusi kaime, būtų dirbusi dar sunkiau ir gavusi mažiau pinigų. Nebūtų turėjusi perspektyvos kilti karjeros laiptais ir šilto vandens, tekančio iš čiaupo internate.
Vyresniosios kartos atstovams, kurie buvo užpildę fabrikus prieš 20 metų, to pakako. Jų vaikai, kurie juos šiandien pakeitė prie gamybos linijų, jau yra kitokie. Jie jau ne tokie nuolankūs, skundžiasi vienatve moderniame fabrike. Ir nenori dirbti kaip automatai po 10–12 valandų per dieną.
