„Tuomet kreipėmės į Lietuvos banką, prieš tai pakalbėję su unijos vadovais, kaip jie ketina spręsti problemas. Lietuvos bankas apribojo indėlių priėmimą, sumažindamas palūkanas. Taip pat apribojo maksimalią paskolų sumą, kurią gali suteikti kredito unija."
F. Dirginčius teigia negalintis pasakyti, ar buvo šioje kredito unijoje nusistovėjusi kažkokia sistema.
„Tai jau teisėsauga nustatė, kad unijoje galimai buvo tam tikros schemos ar veikė grupė nesąžiningų asmenų. Tai nebuvo mūsų kompetencija. Mes vertinome tik bendrą unijos rizikos lygį.“
Anot pašnekovo, kredito unijos neužima didelės dalies bendroje finansų sistemoje. Kredito unijų rinka yra apie 2,5 procento pinigine išraiška. Antra vertus, sistemoje veikia pakankamai didelis skaičius - apie 140 tūkstančių žmonių.
„Šios unijos pajininkai šiuo atveju atsidurs kreditorių eilėje, jie bus paskutiniai - šeštieji. Nes kredito unijos narys yra ir savininkas, ir klientas. O pirmenybė šiuo atveju teikiama darbuotojams."
Per tą laiką, pasak F. Dirginčiaus, buvo imtąsi veiksmų, kad kredito unija sustiprintų savo kapitalą. Tačiau tų pastangų neužteko, ir unija pusę metų nevykdė kapitalo pakankamumo normatyvo. Todėl ir reikalingas nepriklausomas arbitras, kuris padėtų įvertinti didelius projektus.
„Tiesa ir dabar, pavyzdžiui, visos paskolos smulkiajam verslui keliauja per Centrinę kredito uniją, kur yra įvertinamos. Bet kuriuo atveju galiu pasakyti, kad sistema valosi. Antra vertus, dideles viltis siejame su priežiūros reforma“.
