Politologas Tomas Janeliūnas trečiadienį sostinėje rengiamą apskritojo stalo diskusiją „Atominės energetikos plėtros perspektyvos Europoje po avarijos Japonijoje: Baltijos jūros regionas“ vadina daugiau nei Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ viešųjų ryšių kampanija siekiant reklamuoti Kaliningrado srityje planuojamą statyti atominę elektrinę. Objektą, kuris plėtojamas pažeidžiant tarptautinę teisę.
„Susidaro įspūdis, kad Rusija nori, kaip visuomet, kirsti sienose langus ir per juos laipioti, o ne mandagiai, kaip visame civilizuotame pasaulyje, įeiti pro jau egzistuojančias duris. Turiu galvoje tai, kad Rusija tik deklaruoja siekį laikytis tarptautinių konvencijų, prieš tai jas pažeisdama, pavyzdžiui, nestatyti branduolinių objektų, kol nebus užbaigtas poveikio aplinkai vertinimo procesas. Tačiau rusai į Lietuvą atvyksta, švelniai tariant, reklamuoti objektą, kuris yra plėtojamas pažeidžiant tarptautinę teisę, ir vykdyti pigią viešųjų ryšių akciją“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
Pasak jo, „Rosatom“ turi ne šou organizuoti, o atsakyti į Lietuvos keliamus klausimus nevengdamas jų. Logiškai mąstant, Rusija pirma turi pateikti atsakymus į ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui aktualius klausimus, tada bus galima diskutuoti.
T. Janeliūnas pabrėžia, kad Rusijos pozicija mažų mažiausiai stebina, nes atlikti visus būtinus statybų aikštelės tyrimus, laikytis tarptautinių konvencijų ir branduolinės saugos standartų, pakviesti TATENA į pagalbą – nėra sunku. Galiausiai, branduolinės saugos užtikrinimas turi rūpėti pačiai Rusijai, kuri žino, ką reiškia branduolinė katastrofa.
„Rusijos pastangos pačioje Lietuvoje reklamuoti naująjį atominės elektrinės projektą Kaliningrade yra ne kas kita, kaip propagandinės pastangos mažinti Lietuvos politikų ir visuomenės paramą Lietuvos atominės elektrinės statybai. Bandoma įtikinti lietuvius, kad jiems neverta gaišti laiko ir skirti investicijų į didžiulės svarbos projektą, nes neva Kaliningrade elektrinė atsiras anksčiau ir regione atominių elektrinių bus per daug. Tai tiesmukas propagandinis spaudimas, nes Rusija tikrai nenori Lietuvoje matyti atominės elektrinės. Vietoj to siekiama ir toliau palikti Lietuvą priklausomą nuo rusiškos elektros energijos“, – pabrėžia politologas.
Dar vienas itin svarbus klausimas – kur Rusija planuoja dėti Kaliningrado srityje pagamintą elektros energiją? Šiuo metu Kaliningrado srityje jau yra elektros energijos perteklius, o jungčių pagamintos elektros energijos eksportui vis dar nėra. Visi Rusijos nurodomi elektros jungčių projektai elektros iš Kaliningrado AE eksportui tebėra vienašališkų deklaracijų lygio.
T. Janeliūno teigimu, atliekamų darbų kultūra ir priežiūra irgi yra vienas svarbių aspektų kalbant apie branduolinę saugą. Labai neramu darosi, kai skaitome ir matome, kas iš tikro vyksta ir kaip skiriasi norai nuo realybės.
Jis primena, kas vyksta analogiškoje atominėje elektrinėje, statomoje prie Sankt Peterburgo (Sosnovij Boro vietovėje statoma Leningrado AE-2). Šių metų vasarą ten įvyko rimtas incidentas, kokio nebuvo per visą Rusijos ir Sovietų Sąjungos istoriją - sugriuvo statomos AE apsauginio gaubto konstrukcijos (tai yra esminis AE saugos elementas!). Spauda jau daug kartų skelbė apie ten vyraujantį chaosą: nuolatiniai pažeidimai, korupcija, statybininkai dirba vergiškomis sąlygomis ir t.t. Turbūt nėra ko stebėtis, nes valstybinė korporacija „Rosatom“ pati vykdo projektą, pati parenka generalinį rangovą, pati moka už darbą ir pati save kontroliuoja – taip susidaro uždaras ciklas.
„Visiškai suprantama oficiali Lietuvos pozicija – negalima tylėti, kai analogiškos AE yra planuojamos statyti prie Lietuvos sienų. Ne tik Lietuva, bet ir visas Baltijos jūros regionas turėtų sunerimti, nes tai yra būtent tas regionas, kuris pirmiausia pajaustų didžiausią bet kokios galimos avarijos poveikį“, – pabrėžia politologas.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas irgi ragina visuomenę kritiškai vertinti Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ kampaniją, siekiant populiarinti Kaliningrado srityje planuojamą statyti atominę elektrinę.
„Kad ir valstybinė, „Rosatom“ yra komercinė organizacija. Ji nėra ta institucija, su kuria galėtume diskutuoti ir tikėtis įtikimų atsakymų į Lietuvai rūpimus klausimus dėl „Baltijos“ atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. Tokiuose pokalbiuose Rusijai turėtų atstovauti vyriausybė, o apie ką Seimo nariai galėtų kalbėtis su įmonės atstovais? Apie elektrinės pamatų cemento kokybę?“, – retoriškai klausia R. Žilinskas.
Seimo komisijos pirmininkas ragina Rusiją, užuot rengus „diskusijas“, skirtas ribotai tikslinei auditorijai, surengti viešuosius projekto svarstymus ir dvišales ekspertų konsultacijas, kaip to reikalauja Jungtinių Tautų konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija). Pasak R. Žilinsko, prieš tai Rusijai derėtų pasikviesti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) misiją įvertinti statyboms parinktą aikštelę, pateikti Lietuvai oficialius atsakymus į esminius klausimus: dėl aikštelės parinkimo kriterijų, dėl elektrinės atsparumo žemės drebėjimams ir poveikio Nemuno upės baseinui, dėl planuojamo branduolinių atliekų gabenimo Baltijos jūra, dėl pasirengimo galimoms avarijoms bei evakuacijai Lietuvos teritorijoje ir daugelį kitų klausimų, kuriuos Vilnius ne kartą oficialiai perdavė Maskvai, bet jie taip ir liko deramai neatsakyti.
„Mano žiniomis, Rusija tik dabar persiuntė Lietuvai aikštelės seisminių tyrimų duomenis, nors tai privalėjo padaryti gerokai anksčiau. Kodėl tik dabar? Juk visą tą laiką „Rosatom“ tvirtino, kad Lietuva tik tuščiai kabinėjasi prie “tobulo„ jos projekto Karaliaučiuje... Tai reiškia, kad Rusija vis dėlto žino Espo konvencijos reikalavimus, kurių, beje, yra oficialiai įsipareigojusi laikytis ir darė tai tiesdama „Nord Stream“ dujotiekį“, – sako R. Žilinskas. Jo teigimu, Lietuva turi ir daugiau klausimų Rusijai ir tikisi, kad jie taip pat bus atsakyti pagal Konvenciją, o ne neformaliose diskusijose.
Iš Rusijos diskusijoje turėtų dalyvauti „Rosatom“ departamento direktorius, Baltijos AE statybos projekto vadovas Sergejus Bojarkinas, „Inter RAO JES“ specialių projektų direktorius Maksimas Kozlovas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos ypatingų pavedimų ambasadorius Aleksandras Udalcovas, „Rosatom Overseas“ viceprezidentas Anatolijus Safonovas, Branduolinio saugos istituto prie Rusijos mokslų akademijos pirmasis direktoriaus pavaduotojas Rafaelis Arutunianas.
Laukiami kiti svečiai.
Iš Lietuvos: Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Rimantas Sinkevičius, Atominės energetikos komisijos narė, parlamentarė Birutė Vėsaitė, Kęstutis DAUKŠYS, Atominės energetikos komisijos narys, parlamentaras Kęstutis Daukšys, Atominės energetikos komisijos narys parlamentaras Algimantas Dumbrava, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius Petras Povilas Škiudas.
Taip pat Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas,akademikas, Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas Jurgis Vilemas, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, kiti Seimo Atominės energetikos komisijos nariai, Ekonomikos komiteto nariai, energetikai, Visagino atominės elektrinės vadovybė, Energetikos ministerijos atstovai, politologai.
