Kitaip negu Estijoje, „Swedbank“ rinkos dalys Lietuvoje ir Latvijoje yra pakankamai nedidelės, kad bankas galėtų įsigyti konkurentų portfelius, nesukeldamas rūpesčių dėl konkurencijos, interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė „Swedbank“ Baltijos šalių padalinio vadovas Priitas Perensas (Pritas Perensas).
Bankas savo paskolų ir indėlių santykį regione planuoja padidinti nuo 85–88 proc. iki „kiek daugiau nei“ 100 procentų. „Swedbank“ duomenimis, aukščiausią lygį – 206 proc. – šis santykis buvo pasiekęs 2008 metais.
„Swedbank“ plėtros planai rodo, kad regiono ekonomika, 2008 ir 2009 metais patyrusi didžiausią pasaulyje recesiją, toliau atsigauna. Nors kai kurie Šiaurės šalių bankai pamažu mažina savo verslo Baltijos šalyse apimtis, „Swedbank“, nors ir repatrijuodamas kapitalą per papildomus vietos bankų dividendus, to daryti neketina, nes šias šalis priskiria prie savo „namų rinkos“, pareiškė P. Perensas.
„Jeigu įmanoma augti, mes norime augti, nes Baltijos šalyse indėlių aiškiai turime daugiau negu paskolų. Esame pasirengę įsigyti kitų bankų Latvijoje ir Lietuvoje portfelius. Estijoje dėl rinkos dalies to daryti negalime“, – pareiškė jis.
Pasak P. Perenso, iš Baltijos šalių Lietuvos rinka „aiškiai yra dinamiškiausia“, nes tarptautinių įmonių netiesioginio aptarnavimo centrų atidarymas paskatino statybą, o būsto paskolų portfelis auga sparčiau negu Estijoje.
„Dėl visų trijų Baltijos šalių esu nusiteikęs atsargiai optimistiškai“, – pareiškė jis.
Pernai rugsėjo mėnesį „Swedbank“ sutiko įsigyti „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės padalinius Lietuvoje ir Latvijoje. Tuo tarpu didžiausią „Swedbank“ konkurentą SEB kitų Šiaurės šalių bankų verslas Baltijos šalyse nedomina, praėjusį mėnesį interviu Estijos valstybiniam transliuotojui ERR pareiškė šio banko vadovė Annika Falkengren (Anika Falkengren). „Nordea Bank“, didžiausias Šiaurės šalių bankas, savo Baltijos padalinius planuoja „artimiausiu metu“ parduoti, praėjusį mėnesį pranešė estų verslo dienraštis „Aripaev“, citavęs neįvardytus šaltinius.
