„Padėtis Baltijos šalyse jau stabilizavosi, bet ir šiandien dirbame taip, lyg prieš baisiausią scenarijų“, – trečiadienį Stokholme atidarydamas „Swedbank“ metinę ekonomikos konferenciją sakė banko prezidentas Michealas Wolfas.
Pasak banko vadovo, tai scenarijus, pasikartojantis kas 25 metus. Jis nelaukiamas ir labai grubus – bendrojo vidaus produkto kritimas, aukštas nedarbo lygis, būsto kainų kritimas daugiau nei 30 proc., devalvacija Latvijoje ir Lietuvoje, Graikijos krizė.
,,Galvodami apie tai savo kapitalą diversifikuojame į labai skirtingas sritis", – akcentavo M. Wolfas.
Jo teigimu, verslas yra tolygus sukrėtimų išgyvenimui.
,,Jei kiti pasaulio bankai vadovausis šiuo principu ir veiks prieš ekonominio ciklo pasikeitimą, suteiksime kompanijoms daugiau pasitikėjimo ir pasimokysime iš šios krizės", – kalbėjo Baltijos šalyse aktyviai veikiančio banko prezidentas.
Jis prisiminė, kaip prieš dvejus su puse metų ekonomistas Paulas Krugmanas sakė, kad Baltijos šalis ištiks Argentinos likimas.
,,Tai nebuvo gera žinia mums. Tuomet prasidėjo didelės politinės diskusijos, privertusios Baltijos šalis imtis taupymo priemonių, – sakė M. Wolfas. – Švedijos finansų ministras tuomet sakė sugebėjęs išgelbėti Baltijos šalyse žlungančius Švedijos bankus. Jos tuomet buvo kažkur tarp Argentinos ir Švedijos."
M. Wolfo teigimu, per krizę atstatyti pasitikėjimą banku padėjo vadinami streso testai.
,,Vienas iš pirmųjų žingsnių, kuriuos žengėme, nepaisant veiklos Baltijos šalyse atgaivinimo, buvo streso testai. Jie viską pakeitė ir vėl atgavome priėjimą prie kapitalo rinkų", – tikino M. Wolfas.
