Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų spalį iš šalies komercinių bankų buvo atsiimta 2,6 milijardo litų indėlių. Tai sudaro 6,43 proc. visų Lietuvos komerciniuose bankuose laikomų indėlių sumos. Kas tai – laikinas nuosmukis ar pirmieji krizės ženklai?
Šiurpą keliantys skaičiai
Skaičiai rodo, kad pinigus iš bankų atsiėmė tiek gyventojai, tiek verslo įmonės, tiek valdžios institucijos. Kodėl? Valdžios institucijos atsiėmė 0,5 milijardų litų. Tai – įtemptos biudžeto būklės pasekmė.
Finansų ministerija pranešė, kad spalį į biudžetą buvo nesurinkta apie 500 milijonų litų mokesčių. Prastas mokesčių surinkimas taip pat rodo, kad verslo sektorius susiduria su finansinėmis problemomis. Dėl to daugiausiai pinigų iš bankų atsiėmė privačios įmonės – beveik 1 milijardą litų.
Tuo tarpu gyventojams daug įtakos turėjo sklidę gandai apie galimas didžiųjų Lietuvos bankų problemas ir kiek anksčiau kilusios problemos JAV bankų sektoriuje.
Stebint atskirų bankų rezultatus į akis labiausiai krinta 1,18 milijardo litų sumažėję „Swedbank“ indėliai – tai 9,5 proc. visų banke laikytų indėlių. Iš SEB banko buvo atsiimta beveik 600 milijonų litų, o „Snoro“ klientai per spalį atsiėmė 337 milijonus. Vertinant procentinį pokytį daugiausiai prarado „UniCredit“ – šiame banke laikomų indėlių suma per mėnesį sumažėjo kone per pusę – 49 procentais.
Visuotinių praradimų fone išsiskiria „DnB NORD“ – vienintelis šalies bankas, kuriam spalį pavyko indėlių sumą padidinti 52 mln. litų.
Daugiausiai turėjo – nemažai ir prarado
Panašu, jog „Swedbank“ atstovai padėties nedramatizuoja. Banko Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas teigia, kad absoliučiais skaičiais banko praradimai buvo didžiausi todėl, kad „Swedbank“ turi didžiausią indėlių portfelį šalyje.
Bankas tvirtina, kad gyventojų ir įmonių taupymo įpročius keičia pasaulio rinkų neapibrėžtumas ir prastėjantys šalies makroekonominiai rodikliai – klientai pradėjo naudoti savo santaupas vartojimui ir daugiau pinigų laikyti grynaisiais.
„Rinkoje spalio mėnesį didelė juridinių asmenų indėlių sumažėjimo dalis yra tiesiogiai susijusi su natūraliais sezoniniais rinkos svyravimais, kurie atsiranda dėl pinigų srautų, susijusių su mokesčių mokėjimu. Kalbant apie privačių indėlių mažėjimo priežastis, neturėtume atmesti ir susiformavusio perteklinio vartojimo įpročio, kai dėl išaugusių vartojimo kainų gyventojai pradeda leisti santaupas“, – tvirtina T. Andrejauskas.
„Swedbank“ atstovo teigimu, spalį sklidę gandai apie banko problemas kiek padidino nutrauktų indėlių sutarčių skaičių, bet ne taip ženkliai, kaip buvo galima tikėtis.
Mažėjant indėlių apimčiai rinkoje bankai priversti arba mažinti skolinimo apimtį, arba pritraukti lėšų iš tarptautinių rinkų. Lietuviškasis „Swedbank“ indėlių praradimą spalį dengė iš tarptautinės „Swedbank“ grupės pritrauktomis lėšomis – daugiau nei 1 mlrd. litų.
T. Andrejauskas teigia, kad lapkritį indėlių situacija smarkiai pagerėjo, daugiausia dėl pastebimai padidintų palūkanų.
Sėkmę garantuoja kontaktas su klientais
Tik vienas bankas – „DnB NORD“ – išvengė indėlių sumažėjimo. Šio banko prezidento patarėjas ir Ekonominių tyrimų padalinio vadovas Vadimas Titarenko mano, kad sėkmę nulėmė pasirinkta strategija daugiau dėmesio skirti vartotojų aptarnavimui.
„Kai banko darbuotojas yra kompetentingas ir gali patarti klientui visais finansiniais klausimais, klientų pasitikėjimas banku auga“, - teigia ekspertas.
V. Titarenkos nuomone, „DnB NORD“ bankui pasisekė, kad jo vardas, skirtingai nei konkurentų, nebuvo minimas sklandžiusiuose ganduose apie finansines problemas.
Vardydamas indėlių mažėjimo kituose šalies bankuose priežastis, V. Titarenko pirmiausia išskyrė išorinius veiksnius – situaciją pasaulio rinkose, krizę galinguose užsienio bankuose, tokiuose kaip „Lehman Brothers“. Gyventojus išgąsdinti taip pat galėjo ir Latvijos „Parex“ banko krizė. Eksperto nuomone, indėlius tirpdo ir vartojimas. „Nors paskolų sąlygos gerokai sugriežtėjo, nelabai matosi, kad dėl to mažėtų vartojimas. Prekybininkai teigia, kad kalėdinė prekyba vyksta pakankamai aktyviai“, - tvirtina V. Titarenko. Kai tapo sunkiau palankiomis sąlygomis pasiskolinti, žmonės yra labiau linkę leisti savo santaupas. Analitiko nuomone, krizinė situacija privertė gyventojus atsargiau vertinti savo ateities finansines galimybes.
„DnB NORD“ ekspertas tvirtina, kad tokie svyravimai Lietuvos bankų sistemos stabilumui pavojaus nekelia. „Negalima lyginti Lietuvos bankų su amerikietiškais – Lietuvoje finansų sistema yra gerokai skaidresnė ir griežčiau reguliuojama“, - teigia V. Titarenko.
Analitiko vertinimu, indėlių mažėjimas gali tęstis iki šventinio laikotarpio pabaigos, nes tuo metu tradiciškai išauga išlaidos. Kitų metų pradžioje situacija turėtų stabilizuotis, nebent vėl paplistų gandai arba atskrietų tikrai blogų naujienų iš užsienio bankų sektoriaus.
Lietuvos bankas neįžvelgia grėsmės
Lietuvos banko atstovai taip pat tvirtina, kad stabiliai bankų veiklai šiuo metu pavojaus nėra. Šalies bankai turėjo pakankami finansinių išteklių, pritrauktų tiek vidaus rinkoje, tiek gautų iš užsienio finansų institucijų, kad galėtų kompensuoti tokį indėlių sumažėjimą.
Lietuvos banko atstovas ryšiams su visuomene Mindaugas Milieška nurodo, kad staigiam indėlių sumažėjimui įtakos turėjo šalies ekonomikos lėtėjimas bei dėl to prastėjanti kai kurių ūkio sektorių finansinė būklė.
M. Milieškos teigimu, indėlių sumažėjimas dar nereiškia, kad gyventojai ima mažiau pasitikėti bankais. Jis primena, kad šalies bankai vykdo visus rizikos valdymo normatyvus, o Vyriausybė nuo lapkričio 1-osios padidino indėlių apsaugą – nuo šiol 100 proc. apdrausti visi indėliai iki 100 tūkst. eurų.
Lietuvos banko atstovas sako, kad toks staigus indėlių mažėjimas – jau praeitis. Per lapkričio mėnesį fiziniai asmenys atsiėmė tik apie 90 milijonų litų indėlių, o, pavyzdžiui, vien gruodžio 2 dieną į bankus grįžo apie 17 milijonų litų.
Gryni pinigai dedami į seifus
Tuo tarpu finansų analitikai spėja, kad dalis iš indėlių paimtų pinigų galėjo būti padėti į privačius bankų seifus.
Finansų analitikų asociacijos atstovė Daiva Rakauskaitė sako, kad tokius įtarimus skatina gerokai išaugusi bankų seifų paklausa.
D. Rakauskaitės nuomone, indėlių sumažėjimas spalį tebuvo vienkartinis reiškinys, kilęs dėl gyventojų baimės. Todėl jei bankų sistemai ir buvo kilęs koks nors pavojus, jis jau praėjo. Analitikė tikisi, kad aistros galutinai nurims per žiemos mėnesius ir pinigai iš kojinių bus sugrąžinti: dalis padėta atgal į bankus, kita – investuota į pingantį nekilnojamąjį turtą.
Ne viskas – gražu ir šviesu
Nors bankų atstovai ir analitikai ramina, pavyzdžių, kaip indėlių atsiėmimas gali pakenkti bankui, toli ieškoti nereikia. Kaimyninės Latvijos vyriausybė lapkričio pradžioje buvo priversta perimti antro pagal dydį šalies banko „Parex“ kontrolę. Indėlininkams per keletą savaičių iš banko atsiėmus daugiau kaip 1 milijardą litų „Parex“ iškilo likvidumo problemų, kurių pats bankas nebūtų pajėgęs išspręsti. Tačiau ir vyriausybės įsikišimas nenuramino indėlininkų, kurie per 17 dienų iš „Parex“ atsiėmė dar 1,26 mlrd. litų. Dėl to vyriausybė buvo priversta apriboti šio banko bankines operacijas ir perimti dar didesnę akcijų dalį.
Kad bankai Lietuvoje išgyvena ne pačius geriausius laikus, rodo labai sugriežtintos paskolų išdavimo sąlygos, nes taip bankai siekia apriboti paskolų portfelių augimą. Drastiškai išaugusios indėlių palūkanos padėjo sustabdyti indėlių mažėjimą, tačiau taip pritrauktas kapitalas tampa gana brangus ir tai gali atsiliepti bankų rezultatams.
Sunkumai veikia ir bankų personalo politiką. Latvijos „Swedbank“ paskelbė sekantis daugelio pasaulio finansų institucijų pavyzdžiu ir taupymo sumetimais atleidžiantis apie 200 darbuotojų. Didieji Lietuvos bankai kol kas tikina neplanuojantys atleisti darbuotojų, tačiau pripažįsta, kad naujų darbuotojų samdymas yra sustabdytas.