„Nors informacijos apie telefoninius sukčius viešojoje erdvėje pateikiama daug, nusikaltėliai vis tiek randa būdų, kaip apgauti tiek jaunesnius, tiek vyresnius šalies gyventojus. Apsimetę FNTT bei policijos pareigūnais ar banko darbuotojais, sukčiai skambina žmonėms ir prašo atskleisti interneto banko duomenis. Skaičiuojant nuo šių metų pradžios per 9 mėnesius sukčiai iš gyventojų jau bandė pavogti daugiau nei 660 tūkst. litų“, – sako „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.
Po skambučio – nedelsdami kreipkitės į banką
Jei sukčiui pavyko įtikinti žmogų atskleisti savo asmeninius bankininkystės duomenis, po skambučio vis dar galima išgelbėti savo pinigus. Tačiau reaguoti reikia nedelsiant. „Swedbank“ ekspertas žmonėms pataria nedelsiant informuoti banko darbuotojus, kad prie jų banko sąskaitos gali prisijungti svetimi žmonės.
„Užgrobę banko sąskaitas, sukčiai ne tik siekia pavogti turimas santaupas, bet ir gyventojų vardu neretai bando paimti greitųjų kreditų. Gavę paskolas sukčiai informuoja savo bendrininkus, kurie laukia pavedimo ir iš karto išsigrynina pinigus bankomatuose. Skubiai informuoti banko darbuotojai gali užblokuoti gyventojų sąskaitas ir sustabdyti nelegaliai atliekamas operacijas“, – pabrėžia „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius M. Montvilas.
Pasak „Swedbank“ eksperto, greita gyventojų reakcija ir operatyvus banko saugumo darbuotojų elgesys šiais metais padėjo išsaugoti daugiau nei 209 tūkst. litų gyventojų lėšų.
Apie sukčius praneškite policijai
Susidūrę su sukčiais ir apie tai informavę banko darbuotojus, gyventojai taip pat turėtų kreiptis į policiją.
„Duomenys apie nusikaltėlių veiksmus teisėsaugos pareigūnams bus naudingi ne tik pradedant ikiteisminį tyrimą dėl pinigų vagystės, bet ir kovojant su telefoniniais sukčiais ateityje. Todėl operatyvumas ir informacijos suteikimas tokioje situacijoje labai padeda“, – sako „Swedbank“ ekspertas.
Efektyvi prevencija – limito nustatymas Savo banko sąskaitoje gyventojai neretai turi nusistatę nemažą naudotinų pinigų limitą. Tai reiškia, kad per dieną žmogus gali išleisti iki 4 tūkst. litų, o per mėnesį – iki 15 tūkst. litų.
„Sukčiai tai žino ir neretai pasinaudoja maksimaliu limitu išgrynindami didelį pinigų kiekį. Dėl šios priežasties gyventojams patariame nusistatyti mažas maksimalias mėnesio ar dienos išlaidų sumas. Toks paprastas žingsnis užkirs kelią stambaus masto vagystei, net jei gyventojų internetinės bankininkystės duomenys ir patektų į nusikaltėlių rankas“, – komentuoja M. Montvilas.
Saugokite savo slaptažodžius
„Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius taip pat primena, kad elektroninės bankininkystės duomenis būtina saugoti – jų negalima atskleisti jokiems asmenims: „Nei policijos pareigūnai, nei bankų ar kitų institucijų darbuotojai niekada neprašo telefonu atskleisti asmeninių finansinių duomenų – šią informaciją atskleisti gali prašyti tik sukčiai“.
Norėdami užtikrinti savo duomenų saugumą gyventojai gali įsigyti PIN generatorius, kurie naudojami prisijungiant prie interneto banko kaip saugesnė alternatyva kodų kortelei. PIN generatoriai nurodo tik vienkartinius slaptažodžius, todėl sukčiavimo galimybės tampa labai ribotos.
Pakalbėkite su artimaisiais
Norint neprarasti psichologinės pusiausvyros sulaukus telefoninių sukčių skambučio, „Swedbank“ ekspertas pirmiausia pataria apie šią problemą pakalbėti su šeimos nariais.
„Sukčiai dažnai apsimeta į nelaimę patekusiais artimaisiais ir prašo finansinės pagalbos. Sutarkite su šeimos nariais, kokiu būdu nelaimės atveju vienas kitą informuosite. Tuomet net ir melagingo skambučio metu galėsite lengviau atpažinti, jog jums skambina sukčius“, – pataria „Swedbank“ ekspertas.
