Galima atsargiai sakyti, kad finansų krizė baigėsi, o praėjusieji metai buvo itin sėkmingi Baltijos šalių akcijų rinkomis, mano „Swedbank“ analitikai. Tiesa, jie pastebi, kad tendencijos obligacijų rinkoje gali neigiamai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą.
„Labai atsargiai sakau, kad finansų krizė baigėsi. Įžengėme į kokybišką laikotarpį. Ateinančios geros naujienos išjudins akcijų rinkas. Įmonės ir jų pelnai augs. Tiesa, teigiamų siurprizų ar naujienų sulauksime vis mažiau, nes nustebinti teigiamomis žiniomis darosi vis sudėtingiau“, – spaudos konferencijoje teigė „Swedbank“ akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas.
Labai geri metai
Jis pastebėjo, kad Baltijos šalių akcijų rinkoms buvo labai geri metai: Įmonės uždirbo rekordinius pelnus, pelno maržos buvo neblogos ir dividendai bus neblogi. Ko gero žengiant į šiuos metus, daugelis įmonių bus nepajėgios to atkartoti dėl brangstančių sąnaudų, infliacijos.“
Tiesa, M. Ignoto nuomone, tendencijos išlieka geros, mat palyginti su kitais regionais, akcijos Baltijų šalių rinkose yra tikrai pigios ir vis dar neįvertintos.
„Stebint institucinius investuotojus, jie nori ateitį į Baltijos rinkas. Tačiau problema – mes esame pakankamai smulkūs ir nepajėgūs absorbuoti pinigų kiekio, kurį jie gali suteikti“, – sakė jis.
Vertinant praėjusių metų rezultatus, Estija ir Lietuva buvo tarp lyderių besivystančių rinkų grupėje. Estijos akcijų rinka pernai augo 38 proc. ir užtikrino šaliai 3 vietą, o Lietuvos – 19 proc. (7 vieta).
Susitelks į fundamentalius dalykus
Pasak M. Ignoto, pagaliau makroekonominiai duomenys rodo, kad atsigauna privatus sektorius: „Kartu su tuo matome, kad investuotojus vis mažiau domina makroekonominė padėtis ir kontekstas – jei yra gerų žinių srautas, nemąstome ar BVP augo 1 ar 2 procentus.“
Jo nuomone, investuotojų dėmesys turėtų kryptį į fundamentalius veiksnius, kurie lemia įmonių akcijų kainas – pelną, jų įsiskolinimo lygį, pinigų srautus, dividendus.
Kaip pagrindinis rizikas M. Ignotas įvardino valstybių fiskalinę ir monetarinę politiką bei gana sparčiai augančius investuotojų lūkesčius.
Šiais metais investuotojams galėtų būti patraukli JAV rinka, kurioje atsigaunantis nekilnojamojo turto sektorius ir augantis gyventojų vartojimas turėtų paskatinti įmonių pelnų augimą.
Europai sunkiau
„Europoje padėtis žymiai sudėtingesnė. Taupymo priemonės daro neigiamą poveikį darbo rinkai, nedarbas auga ir nuosmukis yra akivaizdus. Euro zonai padeda stipriosios, branduoliu vadinamos valstybės, kaip Vokietija. Ar ji bus pajėgi viską pakelti ant savo pečių – kitas klausimas, tačiau stebint makroekonominius duomenis, matome, kad jai neblogai sekasi. Jei taip ir bus, euro zona patirs vadinamąjį „kapanojimosi“ scenarijų“, – dėstė M. Ignotas.
Analitikai pažymi, kad iš Europos pinigai bėga į JAV, besivystančias rinkas, ypač Kiniją ir Indiją.
M. Ignotas pastebėjo, kad investuotojai iš saugių aktyvų pereina į labiau rizikingus. Sausio mėnesį EPFR ir „Deutsche Bank“ skaičiavimais į akcijų fondus įplaukė 14,7 mlrd. JAV dolerių, o į obligacijų – 4,9 mlrd. JAV dolerių.
Gali paveikti skolinimosi kainą
Kalbėdamas apie obligacijų rinką, jis atkreipė dėmesį, kad praėjusieji metai joms buvo fantastiški, tačiau jų palūkanų normos „ko gero“ yra pasiekusios dugną: „Todėl tikėtis tokių pačių gražų iš obligacijų, kokias matėme pernai – neverta.“
Anot M. Ignoto, šiemet tikimąsi didesnių obligacijų palūkanų. Tai galėtų paveikti ir Lietuvos skolinomosi kainą užsienyje.
„Logiškai mąstant, jei einame į tas pačias tarptautines rinkas, kuriose skolinasi tokios valstybės, kaip Vokietija, Belgija, Olandija, mes neišvengiamai esame vertinami lyginant palyginus su šiomis valstybėmis. Jei jų skolinomsi kaina truputėlį auga, mes pasiskolinti pigiau nei kitos valstybės neturėsime galimybių“, – sako jis.
Lietuva šiemet planuoja pasiskolinti daugiau nei 7 mlrd. litų. Sausio pabaigoje tarptautinėse rinkose šalis pasiskolino 400 tūkst. eurų.
