Lidija Jankauskienė, LRT radijas, LRT.lt
Prieš šventes perkamiausia prekė parduotuvėse – kūčiukai. Jų daugiausiai pastarosiomis dienomis iškepa kepyklos. Kiti kūčiukus patys kepa namuose pagal senus mamų receptus.
Iki švenčių likus dienai kitai, perkamiausios prekės parduotuvėse – kūčiukai. Jų siūloma kelių rūšių, skirtingų kainų. Pardavėjos sako, kad kūčiukų žmonės perka nuo kelių šimtų gramų valgyti per Kūčias, iki kelių kilogramų siųsti į užsienį išvažiavusiems giminaičiams.
Šiauliečiai sako neįsivaizduojantys švenčių be šių traškių kepinukų. Irena sako kūčiukus visuomet kepanti pati.
„Savo pasidarysiu, pagal senovinį receptą, gautą iš mamos. Reikia miltų, aguonų, vanduo, mielių, cukraus. Viską suminkai, pakildai ir iškepi“, – pasakojo moteris.
Parduotuvėje kūčiukų nepirko ir Eugenija: „Kepsiu savo. Viską kepu, tuo pačiu ir kūčiukus. Ir aguonų jau nusipirkau. Mama visada kepė, kepu ir aš . Nors vyras liepia pirkti.“
„Kalno“ kepykloje triūsiančios kepėjos sako kūčiukus pradėjusios kepti prieš gerą mėnesį – lapkričio pabaigoje. Iš pradžių – po nedaug, pirkėjams paragauti, o paskui – vis daugiau ir daugiau. Kepėja Zita Štulcienė sako, kad kūčiukus kepa nenusižengdama receptūrai.
„Mes kepame pagal senovines receptūras. Į gaminį dedame tik miltų, aliejaus, cukraus, druskos, aguonų ir vandens. Nededame jokių konservantų, kepame natūralų produktą. Labai skanūs, senoviški, kokius namuose kepdavo mūsų tėvai, mūsų seneliai“, – tikina ji.
Paskutinėmis dienomis prieš šventes darbas kepykloje nesustoja nei dieną, nei naktį. Keli kepėjai vos spėja suktis. Be kūčiukų, dar kepama duona, bandelės.
Kepyklos vedėja Zita Vargalienė sako, kad gamybos apimtys prieš šventes padvigubėja.
„Šventės jau prasidėjo turbūt prieš savaitę. Iškepame dvigubai, dirbame dieną naktį. Kepame kūčiukus, kurių parduodame dvigubai daugiau. Kiek pirkėjas prašo, tiek stengiamės ir padaryti. Prieš šventes daugiau perkama ir duonos, pyragų. Ypač populiarus mūsų kaimiškas, baltas pyragas, taip pat pyragas su razinomis. Tai – mūsų kepyklos „vinis“. Jų išleidžiame dvigubai ar trigubai daugiau, nes jie labiausiai perkami. O jei ant šventinio stalo nėra pyrago, tai nėra ir švenčių“, – teigė ji.
Bendrovės „Kalnas“ vadovė Ilona Barystienė sako, kad jau keletą metų kūčiukų poreikis nemažėja.
„Ypač kūčiukų prieš šventes pradėjome daugiau kepti. Paskutinėmis dienomis prieš šventes iškepame apie 200–250 kilogramų, paprastomis dienomis – 50–100 kilogramų. Mūsų kūčiukai natūralūs, kepami pagal senovinius receptus. Įdėjus į aguonų pieną, jie niekada neištiš, o gražiai išbrinks. Prieš šventes iš viso iškepame apie porą tonų duonos, pyragų, batonų, bandelių, kūčiukų. Žmonės perka, ragauja“, – pasakojo moteris.
Pasak etnologų, kūčiukai – tai nedideli iš mielinės tešlos iškepti kepinėliai su aguonomis, apeiginė duonelė, skirta ne tik žmonėms, bet ir vėlėms. Jie valgomi išragavus visus dvylika patiekalų, pačioje Kūčių vakarienės pabaigoje, su aguonų pienu.
