Skaičiuojama, kad Lietuvoje turizmo sektoriuje dirba daugiau kaip 40 000 žmonių, o susijusiose srityse – dar pusantro karto tiek. Šis sektorius itin atviras jaunimui – darbas kavinėje, restorane ar viešbutyje dažnam būna viena pirmųjų veiklos patirčių. Be to, įsidarbinti čia pavyksta ir žemesnės kvalifikacijos, taip pat vyresnio amžiaus asmenims: apmokyti norinčius dirbti padavėjais, kambarių tvarkytojais ar registratoriais netrunka ilgai. Vieningai sutariama, kad itin imli „darbo rankoms“ yra sveikatos turizmo (sveikatinimo ir medicinos paslaugų) sritis. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad viena nakvynės vieta apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatinimo paslaugas teikiančiame centre sukuria vieną darbo vietą. Kadangi sveikatos turistai itin reiklūs, paslaugų kokybės standartai aukšti – ženklus pajamų augimas šiame sektoriuje sunkiai įmanomas be papildomų klientus aptarnaujančių ir jiems paslaugas teikiančių darbuotojų.
Turizmo studijų absolventų įsidarbinamumo rodikliai, į Lietuvą sveikatinimo srityje dirbti grįžtantys emigrantai, galiausiai – ženkliai didesnį atlyginimą medicinos turizmą sėkmingai plėtojančiose įstaigose gaunantys gydytojai tik patvirtina, kad plėtojant sveikatos turizmo sektorių galima sukurti tūkstančius sėkmingų darbo vietų Lietuvoje.
Darbą randa dar praktikos metu
Socialinių mokslų kolegijos Vilniaus filialo direktorė Gitana Jurgelaitienė teigia, kad viena pagrindinių turizmo studijų populiarumo priežasčių – aukštas įsidarbinamumo rodiklis. „Mūsų duomenimis, net du trečdaliai trečio kurso studentų jau turi nuolatinį darbą – dažnai įmonėse, kuriose atlieka ar atliko profesinę praktiką“, – sako ji.
G. Jurgelaitienė teigia pastebinti, kad praktikantų bei darbuotojų vis dažniau ieško ir atvykstamojo turizmo paslaugas teikiančios įmonės. Jei anksčiau didžiąją dalį studentų „nusiurbdavo“ išvykstamojo turizmo organizatoriai, tai dabar matomas vis didesnis poreikis kaimo, konferencinio ir sveikatos turizmo paslaugas teikiančiose bendrovėse.
Direktorės nuomone, tai lemia kelios priežastys – visų pirma didėjantys turistų į Lietuvą srautai. Be to, atvykstamojo turizmo srityje dirbančios bendrovės stiprėja, auga jų veiklos profesionalumas. Pavyzdžiui, kaimo turizmu besiverčiančios įmonės vis dažniau „išauga“ šeimos verslo „marškinėlius“, o atvykstamojo turizmo organizatoriai vis labiau supranta rinkodaros svarbą ir žvalgosi tikslines studijas baigusių specialistų.
„Manau, kad reikšmingą potencialą turi sveikatos turizmas. Beje, plečiantis šiai sričiai, tikėtinas ir darbo užmokesčio turizmo sektoriuje augimas. Tam įtakos turi itin aukšti paslaugų standartai bei gerokai daugiau pinigų, lyginant su kitais atvykusiais, išleidžiantys sveikatos turistai. Žinoma, sveikatos, kaip ir viso atvykstamojo turizmo, sektoriaus augimas itin priklauso nuo bendro šalies žinomumo“, – įsitikinusi G. Jurgelaitienė.
Sugrįžo dirbti į gimtinę
Įmonės „SPA Vilnius“ plėtros Anykščiuose patirtis rodo, kad sveikatos paslaugas teikiančio sektoriaus augimas gali ne tik pasiūlyti jaunimui patrauklias darbo vietas Lietuvoje, bet ir sugražinti į gimtinę svečiose šalyse besidarbuojančius lietuvaičius.
„Kai paskelbėme apie planus atidaryti SPA paslaugų centrą Anykščiuose, planuojamomis 60-70 darbo vietų susidomėjo daugiau kaip 700 asmenų. Tarp jų buvo ir ne viena dešimtis tuo metu užsienyje besidarbavusių emigrantų iš Lietuvos“, – pasakoja „SPA Vilnius“ generalinis direktorius Valdas Trinkūnas.
Jo teigimu, tikslingai tarp emigravusių įmonė darbuotojų neieškojo – informaciją apie siūlomas darbo vietas išvykusieji surado patys, kai kuriems žinią perdavė Lietuvoje gyventi likę tėvai. „Didžioji dalis susidomėjusių emigrantų buvo vienaip ar kitaip susiję su Anykščiais ir svarstė apie galimybę grįžti į gimtinę. Garantuota darbo vieta buvo svarbiausias motyvas, nulėmęs galutinį apsisprendimą“, – sako įmonės vadovas.
Dirbti sugrįžę keliolika migrantų iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių sudarė apie 15% tuo metu į sveikatinimo paslaugų centrą Anykščiuose priimtų darbuotojų. Teigiamą sprendimą jų atžvilgiu visų pirma lėmė sugrįžti norinčių asmeninė motyvacija, privalumu buvo kalbų mokėjimas bei darbo turizmo sektoriuje patirtis. Visgi, V. Trinkūno nuomone, norint sėkmingai dirbti turizmo srityje svarbiausia turėti „paslaugumo geną“, o įgyti reikiamas žinias ar patirtį nėra sunku.
„Sveikatinimo centrai – tai tarsi trys įmonės po vienu stogu: teikiamos apgyvendinimo, maitinimo bei sveikatinimo paslaugas, tad darbuotojų poreikis išties didelis. Skaičiuojama, kad viena nakvynės vieta sveikatinimo centre sukuria vieną darbo vietą“, – aiškina verslininkas ir atkreipia dėmesį, kad sveikatos turizmo srityje sezoniškumas ženkliai mažesnis nei, tarkime, pažintinio ir poilsio turizmo srityje.
Gali paskatinti likti Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalies ligoninės šiuo metu ieško beveik 300 įvairių sričių specialistų – daugiausia šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų ir chirurgų. Teigiama, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, gydytojų bei slaugytojų poreikis augs dar labiau – ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pasak Lietuvos medicinos turizmo klasterio valdybos pirmininko Laimučio Paškevičiaus, gydytojų migracija iš Lietuvos – masinis reiškinys, įgaunantis vis didesnį pagreitį ir galintis lemti mažėjantį sveikatos paslaugų prieinamumą ateityje.
„Kai paklausiau medicinos studentų, kurie iš jų planuoja ir jau dabar imasi konkrečių veiksmų, kad išvyktų dirbti į užsienio šalis, teigiamai atsakė dauguma. Mokėdamas kalbą, gerai apmokamą darbą kitoje šalyje gydytojas gali rasti per kelias savaites – kvalifikacijos juk pripažįstamos automatiškai“, – pasakoja ekspertas.
Jo manymu, nors parengti vieną gydytoją valstybei kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, nėra imamasi pakankamai priemonių, kad būtų sudaromos patrauklios sąlygos medikams likti dirbti Lietuvoje. „Medicinos turizmas nors ir netaps panacėja gydytojų emigracijos klausimui spręsti, tačiau gali ženkliai pagerinti medikų darbo sąlygas Lietuvoje bei paskatinti vis daugiau jų likti gimtinėje“, – sako L. Paškevičius.
Specialisto teigimu, gydytojai emigruoja ne tik dėl kelis ar net keliolika kartų didesnių atlyginimų, bet ir dėl geresnių sąlygų tobulinti savo kvalifikaciją, daug aukštesnių organizacinės kultūros standartų, galiausiai – galimybės susitelkti į savo tiesioginį darbą bei pacientus, o ne įvairių formų ir dokumentų pildymą. Jaunimą išvykti dažnai skatina ir Lietuvoje vyraujanti „dviejų atlyginimų“ sistema: jaunajai kartai nelegalūs mokėjimai už paslaugas nėra priimtini.
„Medicinos turizmo plėtra ne tik sukuria prielaidas padidinti gydytojų darbo užmokestį, bet ir suteikia impulsą organizacijoms kelti kokybės kartelę, tvarkyti įstaigų vadybos procesus, investuoti į modernias technologijas: visa tai gali paskatinti medikus pasirinkti dirbti Lietuvoje, o ne ieškoti laimės užsienyje“, – įsitikinęs L. Paškevičius.
