Giedrė Sankauskaitė, Vilius Petkauskas
Briuselio vyrai ir moterys apsisprendė – apipiešus cigarečių pakelius ir panaikinus mėtas tapsime sveikesni. Ne veltui sakoma, kad takas į pragarą grįstas gerais ketinimais.
Neapsigaukite. Nebandome paneigti fakto, kad cigaretė – negailestingas žudikas, atsikratantis aukos šiai vis dar imituojant mėgavimąsi karčiu tabako dūmu. Žudikas toks nuožmus, kad tam, jog rykliai nužudytų tiek pat žmonių kiek cigaretės, šių populiaciją turėtų išaugti milijoną kartų.
Turint omenyje, kad net 16 proc. visų mirčių Europos Sąjungoje (ES) galima sieti su tabako produktų vartojimu, o daugiau nei 80 proc. rūkalių pirmą vėžio lazdelę užkuria dar iki 25-ojo gimtadienio, galima suprasti Europos Komisijos (EK) norą sumažinti rūkymo patrauklumą.
Tvirtinant Tabako direktyvą siekiama, kad 65 proc. cigarečių pakelio dengtų dėl rūkymo patiriamų sužalojimų nuotraukos, o paskutinis cigaretės pagardinimas – mėta išnyktų iš rūkalių pasirinkimo galimybių. Dingtų ir plonosios cigaretės. Čia ir atsiranda esminė problema. Skirtingai nuo didžiosios dalies ES gyventojų, lietuviai gali nesunkiai apeiti bet kokius draudimus – pagalbos ranką tiesia kaimynai.
Dūmas meta šešėlį
Prieš dvejus metus Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko šešėlinės rinkos analizę. Buvo nustatyta, kad net 29 proc. šalies tabako rinkos slepiasi po kontrabandos šešėliu. Dėl to šalies biudžetas kasmet netenka 11 mln. litų akcizo pajamų, o kontrabandinių cigarečių rinka gali siekti net 300 mln. litų.
Europos Parlamentui patvirtinus Tabako direktyvą, ši įsigalios visose ES narėse. Vadinasi, kad netolimoje ateityje vitrinose neliks mėtinių cigarečių, o pakelių išvaizda atgrasys net didžiausius kruvinų filmų mėgėjus. Tačiau padėtį labai komplikuoja vienas neseniai atliktas „Spinter“ tyrimas. Apklausus mėtinių cigarečių mėgėjus Lietuvoje, paaiškėjo, kad net trys ketvirtadaliai ieškotų nelegalių mėgstamų cigarečių. Taigi biudžetas vėl patirtų praradimą, o įstatymo raidę purve trypiantys kontrabandininkai gautų didesnį pelną.
„Tabako direktyva Lietuvoje į nelegalią rinką pastumtų ir tuos žmonės, kurie anksčiau prekes įsigydavo legaliai“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas ir pridūrė, kad šiuo metu nelegalios rinkos paslaugomis dažniausiai naudojasi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, tačiau mėtines ir plonas cigaretes daugiau rūko labiau pasiturintys gyventojai. Taigi, tikėtina, dalis jų taip pat rastų būdų savo priklausomybei patenkinti.
Tabako kompanijos „Philip Morris Baltic“ korporatyvinių reikalų vadovas Lietuvai Laurynas Bučalis leidiniui „Ekonomika.lt“ taip pat sakė manantis, kad Tabako direktyva prisidės prie šešėlinės ekonomikos augimo. „Mes pritariame, kad visa tabako gaminių rinka būtų efektyviai reguliuojama, tačiau svarbu, kad reguliavimas padėtų pasiekti visuomenės sveikatai keliamus tikslus, o ne sudarytų sąlygas pasipelnyti kontrabandininkams“, – leidiniui sakė L. Bučalis.
Ministerija problemos nemato
Su ekspertų nuomone nesutiko Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Paklaustas, kodėl nėra vertinama draudimo įtaka šešėlinės ekonomikos augimui, ministerijos atstovas tikino, kad yra formuojamas mitas, jog vienintelis būdas kovoti su nelegalia prekyba tabako gaminiais – mažinti akcizą.
„Tabako gaminių prekeiviai patys kainų nemažina, tačiau siekia, kad būtų mažinamas akcizas, – sakė V. P. Andriukaitis. – Tokius mitus labai lengva sugriauti – tereikia pažiūrėti į Skandinavijos šalis, kur tabako gaminių kainos yra labai aukštos, o kontrabandos ir nelegalios prekybos lygis nepalyginamai žemesnis nei šalyse, kur tabako gaminiai gerokai pigesni.“
Vilniaus universitete teisės magistro laipsnį įgijęs ministro patarėjas pridūrė, kad nelegalios prekybos mastas susijęs su visuomenės tolerancija šešėlinės rinkos atžvilgiu.
Vis dėlto V. P. Andriukaitis pamiršo atsižvelgti į faktą, kad Lietuva turi išorinę sieną su Rusija ir Baltarusija, kurios nepriklauso ES, netaiko didelių akcizų ir yra ranka pasiekiamos. Švedijos, Danijos ar Norvegijos gyventojai net norėdami neturėtų galimybės įsigyti nelegalių cigarečių. Tiesa, reikia pripažinti, kad Lietuvos piliečiai, pasak ministro patarėjo, itin palankiai žiūri į kontrabandines prekes, tad lyginti mūsų šalies ir Švedijos situaciją šiuo klausimu – neadekvatu.
Akcizas – kone pusė kainos
Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, bendras akcizų tarifas cigaretėms Lietuvoje negali būti mažesnis nei 244 litai už 1 000 cigarečių. Pasitelkus elementarią aritmetiką išeina, kad mažiausias pakeliui cigarečių įmanomas akcizas – 4,88 lito. Tai kone dvigubai daugiau, nei Baltarusijoje kainuoja pakelis populiariausios rūšies cigarečių. Tad visai nekeista, kad kontrabanda iš keliskart mažesnį akcizą cigaretėms taikančių Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą plaukia prekiniais vagonais.
„Vertėtų prisiminti, kad akcizinės prekės pagal perkamąją galią Lietuvoje yra vienos brangiausių ES“, – sakė Ž. Šilėnas. Jo teigimu, nors jau minėtoje Švedijoje cigarečių kaina dar aukštesnė, ten ir atlyginimai kur kas didesni.
„Viena yra didinti akcizą Portugalijoje ar Ispanijoje, apsuptose turtingųjų ES valstybių, ir visai kas kita taip pat elgtis Lietuvoje, turinčiose sieną su ne ES narėmis, – aiškino LLRI vadovas. – Dideli akcizai yra pagrindinė kontrabandos priežastis.“
Šauna sau į koją
Bandymas įvertinti, kas svarbiau – kontrabanda ar visuomenės sveikata, nėra reikalingas. Akivaizdu, kad kiekviena valstybė susiinteresuota auginti sveikus piliečius. Vis dėlto Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje rūko daugiau nei pusė suaugusių gyventojų. Pridėjus nepilnamečius rūkalius šis skaičius tik išauga. Turint omenyje kontrabandos mastą, galima spėti, kad rūkančių asmenų dalis yra dar didesnė.
„Nereikia užmiršti, kad nesvarbu, tabako gaminys įsigytas legaliai ar ne, jis vis tiek yra pražūtingas, – teigė V. P. Andriukaitis. – Esu tikras, kad visi, kurių sveikatą sužalojo tabako produktai, linki mums ne nelegalią prekybą tabako gaminiais suvaldyti, o griežtai kovoti su rūkymu kaip reiškiniu.“
Susiduriame su paradoksalia situacija – augant kontrabandai, apyvartoje didės nevalstybine kalba žymėtų ir neaiškios kokybės rūkalų kiekis. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad Rusijos ar Baltarusijos atstovai nei iš šio, nei iš to ims žymėti cigarečių pakelius kraupiais vaizdais. Todėl dalis apsaugai skirtų priemonių gali likti neišnaudotos.
Nors dažnai akcentuojamas akcizo ir įvairių draudimų poreikis tabako gaminiams, dažnai pamirštama kita išraiškinga statistika, rodanti, kad beveik 8 proc. mirčių ES galima sieti su antsvoriu. Dar daugiau, net trečdalis visų širdies ligų, kasmet sudarančių 49 proc. visų mirčių atvejų Europoje, taip pat siejamos su antsvoriu ir fizinio aktyvumo stoka. Tačiau dideliu akcizu apmokestintų riebių produktų ar cukraus persodrintų gaiviųjų gėrimų bent jau kol kas nematyti. Galiausiai visos problemos esmė yra netinkamas švietimas apie sveiką gyvenimo būdą. Mat nesunku susidaryti įspūdį, kad tuštėjantys Europos biudžetai pildomi priklausomybės kankinamų europiečių sąskaita, neįvertinant kylančių grėsmių.
Cigaretės ir kontrabanda
• Tabako suvartojimas auga žemesnes ir mažas pajamas gaunančių gyventojų segmente
• Skaičiuojama, kad tabako gaminiai per praėjusį amžių nusinešė 100 mln. gyvybių
• Pernai pasieniečiai sulaikė 2,5 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių
• Lietuvos juodojoje rinkoje kontrabandinės cigaretės parduodamos 3–4 kartus brangiau nei kainuoja Rusijoje ir Baltarusijoje.
