„Riksbank“ pranešė, kad „infliacija artėja link tikslo“ – dviejų procentų rodiklio, tačiau pridūrė, kad „infliacijos daromas spaudimas vis dar yra kiek didokas“.
Metinė infliacija Švedijoje vasarį smarkiai sumažėjo ir pasiekė 4,5 proc. lygį. Banko lyginamojo indekso rodiklis, pakoreguotas pagal fiksuotąsias palūkanas (CPIF), pasiekė 2,5 proc.
„Gali būti, kad banko politikoje nustatyta palūkanų norma bus sumažinta gegužę ar birželį, jei tik palūkanos perspektyvos toliau bus palankios“, – pranešime spaudai teigė „Riksbank“.
Tačiau bankas pridūrė, kad, turint omenyje, koks aukštas infliacijos rodiklis buvo pastaraisiais metais, jo vykdomoji valdyba „nori gauti daugiau įrodymų, kad infliacija stabilizuosis ir priartės prie normatyvo“.
Rugsėjį centrinis bankas savo palūkanų normą padidino iki keturių procentų – aukščiausio lygio nuo 2008 m.
Daugelis analitikų tikėjosi, kad bankas trečiadienį priims sprendimą palūkanų nekeisti.
Banko „Swedbank“ ekonomistai teigia prognozuojantys, kad palūkanos bus sumažintos gegužę, nelaukiant, kol tą padarys JAV ir Europos centriniai bankai, kurie savo paskolų kainą turėtų pradėti mažinti birželį.
Jie taip pat pridūrė, jog tikisi, kad Švedijos centrinis bankas „po to toliau sparčiai mažins palūkanas“, kurios šiais metais gali būti sumažintos tris kartus.
Infliacijos padėtį Švedijoje dar labiau apsunkino nukritęs kronos ir euro bei dolerio kursas ir dėl to išaugusios importo kainos.
Švedijos ekonomikos aktyvumas tebėra žemas, o „Riksbank“ prognozuoja, kad šiemet jai tepavyks paaugti vos 0,3 proc. Tuo tarpu pernai fiksuotas 0,2 proc. ekonomikos susitraukimas.