Už kiekvieną iš šalies išskrendantį keleivį – 7 eurų, o už kiekvieną toną oru gabenamo krovinio – iki 3,85 euro mokestis. Kol kas jis bus įvestas tik Nyderlanduose. Tačiau šios šalies Vyriausybė siekia, kad toks mokestis būtų taikomas visose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Apie bendrą europinį aviacijos mokestį Hagoje vykusioje konferencijoje neseniai diskutavo daugelio ES valstybių ministrai. Nyderlandų iniciatyvai visiškai pritaria Švedija taip pat kai kurios kitos bendrijos valstybės.
Bilietai pabrangtų iki 15 eurų
Birželį buvo pristatyta ir speciali studija dėl aviacijos mokesčių įvedimo, kurią užsakė pati Europos Komisija.
Joje analizuojama, kaip kiekvieną šalį paveiktų skirtingi aviacijos mokesčio modeliai. Pvz., fiksuoto dydžio, taikomas kiekvienam bilietui, įprastinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas visiems bilietams arba akcizai aviaciniam kurui.
Analizuojant fiksuoto mokesčio poveikį kiekvienai ES valstybei, kaip pavyzdys imta Vokietija. Priklausomai nuo skrydžio atstumo išvykstantys keleiviai čia moka nuo 7,47 eurų (skrendant į ES šalis) iki 41,99 euro (skrendant į JAV) mokestis.
Studijos autoriai skaičiuoja, kad Lietuvoje įvedus fiksuotą mokestį vidutinė lėktuvo bilieto kaina padidėtų maždaug 5 proc. – nuo 163 eurų iki 172 eurų.
Studijoje atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčiu skrydžių bilietai neapmokestinami. Taip pat netaikomi akcizai aviaciniam kurui. Įvedus vieną šių dviejų mokesčių (pvz., 9 proc. PVM), vidutinė bilietų kaina padidėtų maždaug 9 proc. – iki 178 eurų.
Mokslininkai skaičiuoja, kad pasirinkus vieną iš trijų mokestinių alternatyvų ir pabrangus lėktuvų bilietams, keleivių skaičius sumažėtų nuo 100–200 tūkst. per metus. Nors dėl to būtų atleista dalis juos aptarnaujančių darbuotojų, kitose srityse darbo vietų padaugėtų.
Dėl naujo mokesčio Lietuvoje butų surinkta apie 20 mln. eurų, o šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų emisija sumažėtų apie 10 proc.
Lietuva lauks ir tada žiūrės
Paprašyta pakomentuoti Nyderlandų iniciatyvą įvesti bendrą aviacijos mokestį ES, Susisiekimo ministerija ją vertino atsargiai.
„Kol kas dar nėra pateikta konkrečių pasiūlymų, tik diskutuojama dėl galimų variantų. Kai bus konkretūs siūlymai ir jų poveikio vertinimas, tik tada bus galima šį klausimą pakomentuoti plačiau. Susisiekimo ministerijos nuomone, pasiūlymai turi būti subalansuoti ir nesukurti neproporcingų kliūčių ES aviacijos sektoriaus konkurencingumui lyginant su kitomis pasaulio šalimis“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad ES turi ir kitų gerų iniciatyvų orlaivių triukšmui ir emisijoms mažinti.
Esą pradedami naudoti biodegalai, dirbama prie technologinių inovacijų orlaivių efektyvumui didinti, įskaitant hibridines orlaivių jėgaines, aviacija jau yra įtraukta į ES emisijų prekybos sistemą, pradedama taikyti ir pasaulinė emisijų mažinimo sistema.
Ragina politikus neskubėti
Nevyriausybinės vartotojų teisių organizacijos „Consumer Choice Center“ vadovas Fredas Roederis, kad naujas europinis mokestis pakenktų vartotojams.
„Keliavimas oru per paskutinius dešimtmečius tapo kur kas pigesnis. Tai demokratizavo mobilumą, nes net mažesnes pajamas turintys vartojai gavo galimybę keliauti užsienyje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas organizacijos vadovas.
Jo teigimu, Nyderlanduose ar Švedijoje 7 eurų dydžio mokestis nebūtų didelis, bet ne tokiose turtingose ES valstybėse jis būtų gana juntamas. Kitokio tipo papildomas skrydžių apmokestinimas esą irgi turėtų neigiamos įtakos vartotojams.
„Klimato iššūkiai svarbūs, tačiau jie negali būti sprendžiami paprasčiausiai stengiantis išlaikyti vartotojus namuose. Nauji lėktuvų modeliai turi kur kas efektyvesnius variklius ir ne už ilgo taps prieinami rinkoje. Politikos pasiūlymų skubinimas niekur nenuves“, – komentavo F. Roederis.
Gali atsisukti kitu galu
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė atkreipė dėmesį, kad jei būtų svarstoma aviacijos mokestį įvesti Lietuvoje, tai visų pirma labai kirstųsi su mūsų siekiu pritraukti į Lietuvą aviacijos bendroves ir sukurti kiek įmanoma platesnį skrydžių tinklą (netgi statant naują oro uostą).
„Dėl didesnių mokesčių taptume nepatrauklūs regione. Dar daugiau – taptume nepatrauklūs mūsų šalies gyventojams – klaipėdiečiams atstumo prasme jau dabar nėra skirtumo skristi iš Vilniaus ar Rygos. Jei Lietuva įsivestų tokius mokesčius, daugeliui didžiųjų šalies miestų nutolusių vietovių gyventojų labiau apsimokėtų skristi iš kaimyninių šalių“, – prognozavo ekspertė.
Jos teigimu, net jei mokestis būtų visoje Europoje, dalis šalies gyventojų negalės sau leisti skrydžio. O tai vertinti pozityviai būtų ciniška:
„Išties, ignoruojama tai, kad dėl naujų mokesčių vartotojų padėtis pablogėja – užuot atostogavę užsienyje, jie turės rinktis atostogas namuose. Užuot valandą keliavę lėktuvu, turėtų 4 valandas trenktis autobusu. O autobusai, automobiliai ir kitos transporto priemonės juk irgi teršia orą, ir, dažnai, kur kas arčiau gyvenamųjų vietovių nei lėktuvai.“
Anot ekspertės, skaičiuojama, kad per metus apmokestinus aviacinį kurą ES lygiu mokesčių pajamos siektų 5 mlrd. eurų arba 10 eurų keleiviui. Esą net jei suma atrodo nelabai didelė, kartais pats skrydžio bilietas kainuoja labai panašiai.
„Ir neaišku, ar taršos mokesčio pajamos nueitų būtent kovai su aplinkos tarša, ar galiausiai atsidurtų bendram biudžeto katile. O rinka jau dabar siūlo sprendimus – pirkdami lėktuvo bilietą galite kartu kompensuoti anglies dioksido emisijas. Jūsų mokestis yra griežtai apskaitomas ir patenka aplinkosaugos organizacijoms, kurios su aplinkos tarša CO2 kovoja, pavyzdžiui, pasodindamos atitinkamą medžių kiekį.
Galiausiai, jei mokestinės priemonės būtų taikomos plačiai, aviacijos pramonė užuot tobulinusi lėktuvus, kad šie būtų kaip įmanoma mažiau taršūs, dėl sumažėjusių pajamų negalėtų sau leisti atnaujinti lėktuvų flotilės – klausimas, ar kova su aplinkos tarša neatsisuktų kitu galu“, – svarstė I. Valeškaitė.
