Sprendimai priimti JT klimato kaitos konferencijoje Kankune yra aktualūs ir Lietuvai, kuriai yra ypač svarbu išvengti teisinio vakuumo šioje srityje, teigia aplinkos ministro patarėja Laura Dzelzytė. Pasak jos, Lietuvai, kuri prekiauja nustatytosios normos vienetais ir naudoja protokolo mechanizmus finansuojant klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos projektus, tai be galo svarbu.
„Net ir prieštaraujant Bolivijai buvo pasiektas bendras sutarimas dėl darbo grupės Kioto protokolui veiklos pratęsimo tam, kad būtų išvengta tuštumos tarp pirmojo ir antrojo Kioto protokolo įsipareigojimo periodų ir kad būtų išvengta teisinio vakuumo“, – Eltai teigė Kankune Lietuvai atstovaujanti L. Dzelzytė.
Pasak aplinkos ministro patarėjos, Lietuvai, kuri prekiauja nustatytosios normos vienetais ir naudoja protokolo mechanizmus finansuojant klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos projektus, tai be galo svarbu.
„Tiesa, derybiniai tekstai, kuriems pritarta, liko su alternatyvomis. Mums svarbus klausimas dėl nustatytosios normos vienetų pertekliaus. Tad šiais metais darbas dar nesibaigia, turime užtikrinti, kad mūsų finansinis potencialas nebus panaikintas“, – tikino L. Dzelzytė.
Ministro patarėja atkreipė dėmesį, kad yra nuspręsta palikti 1990-uosius metus kaip atskaitos tašką taršos mažinimui. Taip pat liko ir galimybė prekiauti taršos leidimais bei taršos leidimų generavimas projektų pagrindu.
„Pastarasis yra svarbus Lietuvai, kuri vykdo nemažai Bendrojo įgyvendinimo projektų“, – sakė L. Dzelzytė.
Pasak ministro patarėjos, po konferencijos yra bendrai sutariama, kad dar reikia daug įdėti darbo, kad įsipareigojimai taptų realybe.
„Buvo patvirtintas bendras šalių įsipareigojimas 100 milijardų dolerių per metus skirti klimato kaitai. Lietuva, kaip ES narė, taip pat prisiėmė įsipareigojimus finansiškai prisidėti“, – teigė L. Dzelzytė.
Ministro patarėja pažymėjo, kad dar daug kas turės būti nuspręsta, ir viena esminių diskusijų, kuri dar laukia ateityje, yra dėl bendro šalių įsipareigojimo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų iki 2050 metų.
„Nuo bendro šalių susitarimo priklausys, kokia įsipareigojimo našta teks ES, taip pat ir Lietuvai“, – teigė L. Dzelzytė.
