• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Su psichologiniu smurtu ir spaudimu Lietuvoje susiduria ne vienas darbuotojas. Bet kovojant su juo svarbu žinoti, ko darbdavys gali reikalauti, o su kuo darbuotojas gali nesutikti.

Su psichologiniu smurtu ir spaudimu Lietuvoje susiduria ne vienas darbuotojas. Bet kovojant su juo svarbu žinoti, ko darbdavys gali reikalauti, o su kuo darbuotojas gali nesutikti.

REKLAMA

Su tuo susidūrė vilnietis Mindaugas (vardas pakeistas), kuriam paskambinęs darbdavys pranešė apie atleidimą.

Vis tik sužinojęs, kokią išeitinę turės išmokėti, darbdavys persigalvojo ir ėmė visaip bloginti sąlygas, kad Mindaugas iš darbo išeitų pats.

„Pvz., darbas buvo ofise Vilniuje, dabar sako, kad 3 dienas per savaitę turiu dirbti kitame mieste ir dienpinigiai – 28 eurai į rankas, už kuriuos turiu nuvykti–parvykti į kitą miestą, pats pasirūpinti nakvyne ir t. t. už tą sumą.

Tai už 28 eurus turiu nuvažiuoti Vilnius–Klaipėda ir atgal, pavalgyti, pernakvoti. Kaip reaguoti? Viskas vyksta telefonu, ne raštu“, – rašė Mindaugas.

Už važiavimą – ne tik alga, bet ir poilsis

„Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė nurodė – jei darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojas dirba tik Vilniuje, vykimas į Klaipėdą (ar kitą miestą / šalį) yra komandiruotė.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), darbdavys turi teisę siųsti darbuotoją į komandiruotę, tačiau tą daryti galima tik raštu (ne žodžiu), komandiruotės įsakyme nurodant:

  • komandiruotės laikotarpį;
  • vietą;
  • tikslą (kokias darbines funkcijas darbuotojas turi atlikti komandiruotės vietoje);
  • su komandiruote susijusias išlaidas, kurias apmokės darbdavys;
  • dienpinigių dydį.

Be to, jeigu darbuotojas į komandiruotės vietą keliavo prieš / po darbo valandų arba poilsio / švenčių dieną, už šį kelionės laiką turi būti mokama alga ir suteikiamas poilsis.

REKLAMA
REKLAMA

Pvz., jei darbuotojas iš komandiruotės važiavo 4 val. po savo darbo dienos valandų, už tas 4 val. jis turi gauti ne tik įprastą savo darbo užmokestį – kitą dieną po kelionės jam turi būti suteiktas 4 val. trukmės apmokamas poilsis arba tos 4 val. turi būti pridedamos prie kasmetinių atostogų, paliekant įprastinį užmokestį.

REKLAMA

Kada ir kokie dienpinigiai mokami?

VDI pažymėjo, kad darbdavys darbuotojui privalo apmokėti transporto, kelionės ir nakvynės išlaidas komandiruotės metu bei išmokėti dienpinigius, jei jie priklauso.

Inspekcija primena, kad dienpinigiai nėra darbo apmokėjimas, o kelionės metu padidėjusių išlaidų kompensavimas, pervedamas į darbuotojo sąskaitą (dienpinigiai negali būti mokami grynaisiais).

VDI atstovų aiškinimu, dienpinigiai darbuotojams mokami tik tada, kai komandiruotė trunka ilgiau nei 1 dieną (darbuotojas negrįžta iki vidurnakčio), nebent darbuotojas siunčiamas į užsienį – tuomet dienpinigiai mokami bet kuriuo atveju.

REKLAMA
REKLAMA

Anot inspekcijos, Vyriausybė yra nustačiusi maksimalius dienpinigių dydžius (iki 87 eurų per dieną), kuriuos darbdavys gali sumažinti iki 50 proc., bet tik esant aiškioms ir objektyvioms priežastims, kurios lemia mažesnes darbuotojo komandiruotės išlaidas.

VDI pabrėžė, kad dienpinigių dydis turi būti konkretus (negali būti „nuo–iki“) ir iš anksto aiškus (darbuotojai raštu turi būti supažindinti su dienpinigių mažinimo kriterijais ir konkrečiais dydžiais dar prieš komandiruotę).

Baudos ir darbuotojams priteisiama suma

J. Karvelė minimu atveju darbuotojui rekomendavo tartis su darbdaviu ir ieškoti bendro sprendimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, jeigu darbdavys išties daro pažeidimus (paveda dirbti nesulygtą darbą, nekompensuoja komandiruotės išlaidų ir kt.), advokatė patarė fiksuoti tokius atvejus, rinkti kuo daugiau ir bet kokių mobingo įrodymų.

„Darbuotojas turi teisę reikalauti, kad darbdavys siuntimą į komandiruotę įformintų raštu ir atlygintų komandiruotės išlaidas, sumokėtų dienpinigius. O, jei darbuotojas keliavo ne savo darbo laiku, – kad apmokėtų už kelionę.

Jei darbdavys šių pareigų nevykdo, darbuotojas savo teises gali ginti Darbo ginčų komisijoje“, – apibendrino VDI atstovai. šioje atmintinėje.

REKLAMA

Jie vardijo, kad įrodymais galėtų būti susirašinėjimai (el. paštu, SMS žinutėmis), liudytojų parodymai, pokalbių įrašai ir pan

Anot J. Karvelės, už smurtą ir priekabiavimą darbe darbdaviui gali būti skiriama 500–1,4 tūkst. eurų bauda.

O darbuotojas tokiu atveju turi teisę reikalauti darbdavio atlyginti neturtinę žalą, kurios dydis gali svyruoti nuo kelių šimtų iki 2 tūkst. eurų.

Komandiruotė – kada gali siųsti ir negali atsisakyti?

J. Karvelė primena, kad darbuotojas negali atsisakyti vykti į komandiruotę, nebent tam yra svarbios priežastys, pvz., pažeidžiamos darbuotojo teisės ir jis gali teikti prašymą į tokias komandiruotes nebesiųsti.

REKLAMA

VDI papildė, kad tai gali būti šeiminės priežastys (maži vaikai, slaugomi tėvai), dėl ko darbuotojas galėtų prašyti komandiruotę nukelti, sutrumpinti ar išvis į ją nebesiųsti.

Vis tik inspekcija pabrėžė, kad darbuotojo atsisakymą vykti į komandiruotę darbdavys galėtų laikyti darbo pareigų pažeidimu ir darbuotoją atleisti dėl jo kaltės, nemokant išeitinės išmokos.

Tačiau, jeigu darbdavys nesiunčia darbuotojo į komandiruotę, o nori perkelti jį dirbti į kitą vietovę (pvz., iš Vilniaus į Klaipėdą), tokiam darbo sutarties sąlygų pakeitimui jau būtų reikalingas rašytinis darbuotojo sutikimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis tik, jei perkėlimas į kitą vietovę yra būtinas ir pagrįstas, bet darbuotojas su tuo nesutinka, darbdavys gali jį atleisti be darbuotojo kaltės iš anksto įspėjant ir išmokant išeitinę (kartais ir ilgalaikio darbo) išmoką.

Kada priklauso ir nepriklauso išeitinė išmoka

Tuo metu „Sorainen“ advokatė primena, kad darbuotojui išeinant iš darbo savo noru jokia išeitinė išmoka nepriklauso.

Jei darbo sutartis nutraukiama šalių sutarimu, jos gali susitarti dėl išeitinės išmokos mokėjimo / nemokėjimo ir dydžio.

REKLAMA

J. Karvelė vardijo – jei darbo sutartis nutraukiama dėl to, kad naikinama darbuotojo pozicija arba darbuotojo darbo rezultatai netenkina, darbuotojas turi teisę gauti:

  • 0,5 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (jei išdirbo mažiau nei metus);
  • 2 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (jei išdirbo daugiau nei metus).

„Jeigu darbdavys atleidžia darbuotoją darbdavio valia, tuomet išeitinė išmoka yra 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Jeigu darbuotojui nėra sumokama išeitinė išmoka, nors privalėjo būti sumokėta, darbuotojas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir prašyti išmoką priteisti.

O už vėlavimą atsiskaityti su atleistu darbuotoju darbdavys turėtų mokėti vidutinį darbo užmokestį iki atsiskaitymo dienos“, – dėstė advokatė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų