Paaiškėjo, kad pardavėjų lūkesčiai uždirbti daugiau labiausiai augo Kaune. Laikinojoje sostinėje per metus būsto kainos šoktelėjo 16 proc., Vilniuje – 9 proc., o Klaipėdoje – penkiais procentais. Tad, ko galime tikėtis artimiausioje ateityje? Ar iš pažiūros didelės būsto kainos pradės pamažu kristi?
Pokalbis apie Nekilnojamo turto perspektyvas su bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovu Arnoldu Antanavičiumi.
- Kaip vertinate kainų pokyčius didžiuosiuose Lietuvos miestuose?
- Toks kainų augimas yra pakankamai dėsningas atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi sandorių statistika. Kai rinkoje auga sandorių skaičius, tai paprastai reiškia, kad didėja paklausa. Augant paklausai paprastai neišvengiamas kainų kilimas. Tokiomis tendencijomis gyvename keletą pastarųjų metų.
- Butų pasiūlos kainos per metus ryškiausiai išaugo Kaune. Kaip tai paaiškinti?
- Nors Kaune procentaliai didelis kainų šuolis, bet reikėtų nepamiršti, jog skelbiama statistika atspindi ne realią pardavimo kainą, o pardavėjų lūkesčius. Klausimas, ar jiems pavyks parduoti už tokią kainą? Bet pats principas, kad žmonės tikisi parduoti brangiau rodo pozityvius lūkesčius rinkoje.
Grįžtant prie Kauno, tai didesnis procentas rodo tiek lūkesčius, tiek primena tą faktą, kad iš trijų didmiesčių, būtent laikinojoje sostinėje būsto kainos yra mažiausios. Tad peržvelgus statistiką, tai visuose miestuose lūkesčiai padidėjo vidutiniškai 150 eurų už kvadratinį metrą. Tik Kaune tas procentas yra didesnis, nes kaina už kvadratinį metrą yra mažiausia.
- Kada galima tikėtis, kad būsto pardavėjų lūkesčiai pradės mažėti?
- Problema yra ta, kad niekas nežino, kiek reikės laukti. Rinkos yra cikliškos, tad neišvengiame pakilimų bei korekcijų. Nežinome, kiek reikės laukti, o gyventi tai reikia šiandien. Kitas momentas – žiūrint į didmiesčių statistiką, tai jie pagal kainas labai išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų. Vilniaus mieste gyventojų daugėja ketvirti metai iš eilės. Svarbiausia, kad daugėja dirbančių gyventojų. Tai reiškia, kad perkamosios galios situacija gerėja. Tai reiškia, kad nors šią dieną rinka yra aktyvi, bet ji nebūtinai reiškia besiformuojantį „burbulą“. Vidiniai Lietuvos rodikliai yra labai geri, tad sunku prognozuoti, kiek tai tęsis. Aišku, daug kas priklauso ir nuo išorinių rinkų rodiklių. Manyti, kad pasikartos 2008-ųjų krizė šiuo metu tikrai nėra svaraus pagrindo.
- Dalis potencialių pirkėjų piktinasi išpūstomis būsto kainos. Ar jos tikrai yra išpūstos?
- Manau, kad kainos yra subjektyvus dalykas. Yra nekilnojamojo turto vertė ir nekilnojamojo turto kaina. Jos gali labai stipriai skirtis. Esminis dalykas, kad kaina yra tai už kiek pirkėjas sutinka pirkti, o pardavėjas parduoti. Šioje vietoje yra paradoksas. Kainos tokios nebūtų, jei nebūtų paklausos. Yra pakankamai žmonių, kurie gali pirkti būstą už dabartines kainas.
Dabartinis kainų lygis atspindi pirkėjų ir pardavėjų susitarimo lygį. Kol yra pirkėjų, tol kainos augs. Problemą įžvelgiu kitoje vietoje – t.y. didelę pajamų nelygybę Lietuvoje. Nemaža dalis yra uždirbančių daug ir labai daug, bet dar didesnė grupė žmonių uždirba pakankamai mažai. Būtent tie žmonės NT rinkoje lieka už borto. Neseniai buvo Europos Komisijos išvados, kurios užsiminta, kad Lietuvoje pajamų nelygybė yra pati didžiausia.
Apie kainų pokyčius skaičiais
Vilnius. Sostinėje vidutinė siūloma buto kaina per metus padidėjo apie 9 proc. Neatsižvelgiant į būsto ypatumus, vidutinė kaina skelbimuose pirmąjį metų ketvirtį pernai buvo apie 1609 eurai, tuo pačiu laiku šiemet – apie 1751 eurai už kvadratinį metrą.
Šiuo metu vieno kambario butą Vilniuje norima parduoti vidutiniškai už 45 tūkst. eurų, 2 kambarių – už 87 tūkst. eurų, neatsižvelgiant į vietą mieste, įrengimą, statybos metus ar kitus būsto ypatumus. Įrengto vieno kambario buto vidutinė pasiūlos kaina siekia apie 44 tūkst. eurų, 2 kambarių – apie 92 tūkst. eurų. Vieno kambario buto su daline apdaila siūloma kaina šiuo metu yra 54 tūkst. eurų, 2 kambarių buto – apie 82 tūkst. eurų.
Kaunas. Pirmus tris šių metų mėnesius vidutinės parduodamų butų pasiūlos kainos Kaune buvo apie 16 procentų didesnės nei tuo pačiu laiku pernai – per metus kaina pakito nuo 888 eurų iki 1031 euro už kvadratinį metrą. Tačiau šių metų balandį, palyginti su kovo mėn., pasiūlos kaina, kaip ir sostinėje, sumažėjo keliais eurais už kvadratinį metrą ir siekė apie 1034 Eur.
Šiuo metu vidutinė vieno kambario buto pasiūlos kaina Kaune siekia apie 29,5 tūkst. eurų, 2 kambarių – apie 54 tūkst. eurų, detaliau neatsižvelgiant į kitus būsto kriterijus. Įrengtus vieno kambario butus norima parduoti vidutiniškai už 29 tūkst. eurų, dviejų kambarių – už 51 tūkst. eurų. Nauji butai su daline apdaila siūlomi už didesnę vidutinę kainą – apie 38 tūkst. eurų už vieno kambario ir 68,5 tūkst. eurų už dviejų kambarių butą.
Klaipėda. Iš didmiesčių būtent Klaipėdoje matomas mažiausias metinis procentinis butų pasiūlos kainų pokytis – siekiantis apie 5 procentus. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį vidutinė butų pasiūlos kaina buvo apie 1075 eurus, šių metų pirmąjį ketvirtį – apie 1126 eurus už kvadratinį metrą.
Šiuo metu Klaipėdoje, neatsižvelgiant į konkrečius nekilnojamojo turto ypatumus, vieno kambario butus norima parduoti už vidutinę 31 tūkst. eurų, dviejų kambarių butus – už 59 tūkst. eurų kainą. Įrengtų butų vidutinės pasiūlos kainos beveik tokios pat – 31 tūkst. ir 58 tūkst., o su daline apdaila – didesnės: siekia apie 37 tūkst. eurų už vieno kambario butą ir 72 tūkst. už dviejų kambarių butą.
