Sprendžiant iš ministerijos pasiūlymų, Seimui priėmus atitinkamas įstatymų pataisas gyventojai turėtų metus kaupimo sutarčiai nutraukti.
Siūloma, kad per šį vadinamąjį sprendimo langą žmogus galėtų išsiimti tik tą sukauptą dalį, kurią jis pats sumokėjo, ir tiek, kiek paaugo šios sumos vertė dėl investicijų grąžos.
Reikalas tas, kad į pensijų fondus buvo pervedama ne tik dalis darbuotojų darbo užmokesčio, bet įmokos iš valstybės biudžeto, taip pat „Sodros“.
Pagal ministerijos pasiūlymą, būtent tų dviejų sumų žmonėms nebus leidžiama atsiimti.
Šie pinigai būtų grąžinti „Sodrai“ ir už juos būtų „nupirkta“ papildomų apskaitos vienetų. O dėl to būtų padidinta paprasta senatvės pensija, kurią moka pati „Sodra“.
Tiksliausia sužinoti, kiek žmogus pervedė savo pinigų į pensijų fondus, yra prisijungus prie asmeninės paskyros „Sodroje“.
Jeigu žmogus iki šiol kaupia fonduose, atsidarius pradinį paskyros puslapį tokią informaciją ir galima rasti.
Taip pat tokią informaciją galima rasti kairiame paskyros meniu paspaudus „Suvestinės“, „Suvestinė“ ir galiausiai – „Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos“.
Informaciją, kiek į fondus sumokėtų pinigų vertė paaugo, galima rasti prisijungus prie asmeninės paskyros tame banke ar kaupimo bendrovėje, kuriame pensija kaupiama.
Suskaičiuoti, kokia prieaugio vertė priklauso ir būtų pervedama žmogui, o kokia nukeliautų į „Sodrą“, yra gana sudėtinga.
Taip yra dėl to, kad įmokos į fondus nuo darbuotojo atlyginimo ir iš „Sodros“ ar valstybės biudžeto būna mokėtos skirtingais laikais ir skirtingu dydžiu.
Apytiksliai tai įvertinti būtų galima prieaugio sumą padalijus proporcingomis dalimis pervestoms įmokoms.
Pavyzdžiui, žmogus savo pinigų sumokėjo 3000 eurų, iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto buvo pervesta 2000 eurų, o su vertės prieaugiu dabartinė sukaupto turto vertė yra 6000 eurų.
Tai reiškia, kad vertės prieaugis yra 1000 eurų (bendros įmokos – 5000 eurų). Ją padalijus proporcingai įmokų dalims, žmogui tektų 600 eurų (60 proc. prieaugio), o „Sodrai“ – 400 eurų (40 proc.).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, jei per metų trukmės pasirinkimo langą žmogus neišsiimtų visų pinigų, vėliau būdų įvairių ribojimų.
Pavyzdžiui, nesulaukus pensinio amžiaus vieną kartą per visą kaupimą būtų galima atsiimti tik 25 proc. visos sukauptos sumos. Be to, ją atsiimant būtų privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kurio standartinis tarifas yra 20 proc.
Taigi, jei žmogus iš viso yra sukaupęs 5 tūkst. eurų, jam būtų leidžiama atsiimti 1250 eurų (5000 x 25 proc.), tačiau nuo šios sumos dar reikėtų sumokėti 250 eurų GPM (1250 x 20 proc.) ir galiausiai žmogui liktų 1000 eurų (1250–250).
Pristačiusi savo pasiūlymus dabar ministerija lauks visų suinteresuotų pusių pastabų ir pasiūlymų.
Įvertinusi juos, įstatymų pataisų projektus ji žada pateikti jau kovo mėnesį.
Prie konservų atsirado tiek siurbėlių biudžeto, kad vargu ar pavyks viską atstatyti
