Pati su dalgiu rankose ponia Elena, nors jau ir peržengusi septyniasdešimtmetį, kaime tvarko savo sklypą. Per savo darbo karjerą moteriai teko dirbti ir fabrike, ir ministerijoje archyve. Elena darbo nevengia, tačiau prisipažįsta niekada nenorėjusi vadovaujamo darbo.
„Aš labai nenorėjau būti vadove. Ir gamykloje nenorėjau būti skyriaus vedėja. Bet taip gavosi, kad reikėjo kažkam imtis. Ir nebuvo kam. Viršininkė ėjo į pensiją ir mane paruošė vietoj savęs. Pasakė, jei tu neisi, paskirsiu tokią ir tokią. Tai jau sakiau, geriau aš eisiu“, - pasakoja senjorė Elena.
Visai kitoks, Elenos manymu, vyrų požiūris.
„Vyrui jei pasiūlai aukštesnį darbą, moka – nemoka, iš gydytojo į ministrus žemės ūkio – prašau, kad tik vadovauti. Taip labai dažnai būna. O moterys eidamos į darbą pagalvoja, ar aš susitvarkysiu, gal žinių trūks, kaip čia bus. Pas mane dar ir šeima yra“, - aiškina Elena.
O štai Raimonda Kižienė – šimtamilijonines apyvartas vartančio “Eurovaistinių” tinklo valdybos pirmininkė. Ji, kaip ir dauguma moterų vadovių tvirtina, kad ne tiek profesinės žinios, kiek ambicijos, vidinis pasitikėjimas savimi nutiesia kelią į postus, kur uždarbis siekia dešimtis tūkstančių eurų.
„Man tikrai labai padėjo karjerą daryti, mane matė protingi vyrai. Aš visą laiką esu skatinančioje aplinkoje. Ir aš pati labai skatinu žmones. Man pasisekė dirbti įmonėse, kur aš dirbu“, - tikina valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė.
Valdybos pirmininkė tvirtina, kad net ir pareigos šeimai ir vaikams netrukdo.
Nors Lietuvoje daugybė moterų įpratusios skųstis, esą vyrai visais įmanomais būdais jas engia, skriaudžia ir neleidžia kilti karjeros laiptais, naujausias tyrimas tai paneigia. Beveik pusė Lietuvos moterų, pasirodo, pačios nenori būti vadovėmis, o ir padidinti atlyginimą išdrįsta paprašyti daug rečiau nei vyrai.
„Tas kažkas, kas neleidžia, dažniausiai, yra viduje. Nepakankamai tikima, pasitikima savimi, savo gebėjimais ne tik profesiniais, bet ir vadybos, tada atsiranda tas vidinis stabdis“, - sako tyrimo vadovas Ignas Zokas.
Kad mažai moterų Lietuvoje tampa vadovėmis, lyčių lygybės ekspertai turi kitokius paaiškinimus nei rodo tyrimai. Anot jų, kalti įsišakniję patriarchaliniai stereotipai ir iš praeities užsilikęs visuomenės požiūris apie vyrų ir moterų pareigas.
„Labai dažnai į valdybą ateina tie, kurie turi ryšių su verslo pasauliu daugiau, kurie dalyvauja kažkokiame tinkle, kuris yra stipresnis. Jei tu to neturi, moterų aplink yra mažiau, neišeini tiek verslo pietų, susitikinėji mažiau, darbo profilis, šansai ateiti į valdybas privačiame versle yra pakankamai maži“, - mano lyčių lygybės ekspertė Lina Salanauskaitė.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
