Nugalėtojų nėra
Kaip teigia SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, Graikija padarė šiurkščių klaidų, taigi jos negalima laikyti derybų nugalėtoja.
„Sudėtinga pasverti, bet abi pusės laimėjo jau vien dėl to, kad Graikijos pasitraukimas nebuvo naudingas, dar labiau pražūtingesnis buvo pačiai Graikijai. Galima konstatuoti, kad prieš referendumą ir po finansinės paramos sąlygos bus griežtesnės, apims daugiau veiklos sričių ir šia prasme tai yra Graikijos vyriausybės politinė klaida. Už ją reikės sumokėti net tik 2-3 bankų paralyžiaus savaitėmis, bet ir griežtesnėmis finansinės paramos sąlygomis, kurios tam tikra prasme bus primestos“, - pastebi jis.
Graikija sulauks 86 mlrd. eurų pagalbos paketo, kuris per kelis metus jau yra trečiasis. Vis dėl to, pasak G. Nausėdos, tuo džiaugtis Graikijos politikai neturėtų, nes per derybų laikotarpį buvo sulaukta daugiau nuostolių.
„Pagalbos paketo suma didėjo kiekvieną mėnesį. Atsirado daug daugiau aspektų, tiek operatyvios pagalbos, kad Graikija nebankrutuotų, tiek centrinio banko pagalba, kad būtų suvaldyta chaotiška padėtis bankų sektoriuje. Šie aspektai natūraliai keičia pagalbos paketą. Pirmoji pagalba reikalinga išgyventi pirmuosius mėnesius, antroji pagalba reikalinga ilguoju laikotarpiu ir trečioji – skolos restruktūrizavimas, kad Graikijos nepasmaugtų grąžinamų paskolų grafikas, kuris jos laukia. Dėl paskolų nurašymo prošvaisčių nėra, nes tokie įtakingi kreditoriai kaip Vokietija nesutinka su tokia alternatyva“, - pabrėžia ekonomistas.
Europa pademonstravo stuburą
Visą derybų laikotarpį abi pusės stengėsi pademonstruoti tvirtą stuburą, tačiau panašu, kad Graikijos stuburas perlūžo. Pasak banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, šalis buvo beatsigaunanti, tačiau šiais metais teigiamų ekonomikos rezultatų nereikėtų tikėtis, taip pat tiek Graikijos, tiek Europos žmonės nusivylė Alexio Tsipro vyriausybe. Tuo tarpu Europa šiuo atveju pademonstravo, kad skolas reikia mokėti.
„Tikėtina, kad Graikija gaus 86 mlrd. eurų ir galbūt bus sumažinta skolos našta, atidedant palūkanas ar kitais būdais. Europai situacija yra neutrali, nes ji nieko nelaimėjo, per lėtai reaguodama. Graikijai buvo pasiūlytas prastesnis paketas, tai net nebuvo prasmės derėtis. Žiūrint iš žaidimų teorijos perspektyvos, buvo pasiektas neoptimalus variantas. Bet Europa išsaugojo savo veidą, šiaurinės valstybės ir Vokietija nesileido šantažuojamos ir pademonstravo, kad „prisidirbus“ yra pasekmės“, - pastebi ekonomistas.
Europos vieningumas ir už lietuvių pinigus
Tiesa, G. Nausėda pabrėžia, kad nauja finansinė parama reikš, kad Lietuva solidariai prisideda prie Graikijos gelbėjimo, mat iki šiol tai buvo daroma be Lietuvos finansinio dalyvavimo, dėl šalies nepriklausymo Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondu, iš kurio ir bus mokamas pagalbos paketas.
Ž. Mauricas pasakoja, kad Lietuva moka į šį fondą 60 mln. eurų per metus ir yra įsipareigojusi per 5 metus sumokėti 300 mln. eurų.
„Lietuva jau yra euro zonos narė, tai priešingai nei 1 ir 2 gelbėjimo paketo atveju, šįkart bus tiesiogiai prisidėta prie Graikijos gelbėjimo. Jei bendra gelbėjimo suma siekia apie 80 mlrd. eurų, o Lietuvos indėlis yra 0,4 proc. arba 320 mln. eurų. Beveik visa mūsų įmokama suma į ESM bus panaudota Graikijos gelbėjimui. Tikėtina, kad dalis tos sumos bus grąžinta“, - apie solidarumo kainą kalbą jis.
Abu ekspertai tikina, kad ES kritiškai žiūri į skolų nurašymą ir mūsų pinigai nėra tokie nesaugūs, mat Lietuva šiuo atveju dalyvauja kaip kreditorius, o ne dovanų dalintojas.
„Estai praėjusį kartą gelbėjo Graikiją dėl to padidėjo jų valstybės skola. Lietuvai šiuo atveju apsimoka gelbėti, nes geriau yra vieningesnė Europa, nei bebyranti. Tokiu atveju liktume maža valstybe prie konfliktuojančios Rusijos ir Ukrainos“, - svarsto Ž. Mauricas.
