Antradienį „Swedbank“ pristatė kasmetinį tyrimą, kuris ir parodė, kokios pajamos ar pirkiniai parodo, kad žmonės priklauso viduriniajai klasei.
Kas būdinga vidurinei klasei?
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė, vidurinei klasei save priskiria 51 proc. respondentų.
„Nors vidurinei klasei save priskiriančių respondentų skaičius šįmet sumažėjo 3 proc. punktais, ja save laiko daugiau nei pusė šalies gyventojų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Ji vardijo, kad svarbiausi vidurinei klasei būdingi kriterijai yra tai, kad šie gyventojai:
- turi nekilnojamojo turto (53 proc.);
- bent kartą per metus gali leisti sau 7 dienų kelionę užsienyje (41 proc.);
- kaupia pensijai (37 proc.);
- turi daugiau nei 3 mėn. atlyginimų dydžio santaupų (34 proc.);
- gali lengvai leisti sau padengti mėnesinės paskolos įmokas ir padengti kitas privalomas įmokas (32 proc.);
- turi sukaupę 1–3 mėn. atlyginimų dydžio santaupų (31 proc.);
- turi aukštąjį išsilavinimą (31 proc.).
Pasitelkusi dirbtinį intelektą pašnekovė išskyrė, kad dažniausiai vidurinei klasei save priskiria jaunos (26–35 metų amžiaus) moterys, kurios turi aukštą išsilavinimą, šeimą, gyvena didmiesčiuose ir yra kokios nors srities specialistės, vadovės.
Anot J. Cvilikienės, kadangi pusė gyventojų priskiria save vidurinei klasei, tai, atitinkamai, galima sakyti, kad pusė gyventojų rūpinasi savo ateitimi, pusė gyventojų turi santaupų ir pan.
Tyrimo duomenimis, viduriniosios klasės atstovai savo pinigus:
- investuoja į specializuotas priemones (pensijų fondai ir pan.) – 67 proc.;
- taupo – 57 proc.;
- investuoja į NT – 18 proc.;
- į vertybinius popierius – 12 proc.
Kiek uždirba vidurinioji klasė?
„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės teigimu, apie viduriniąją klasę svarbu kalbėti, nes ji yra didžiausia vartotojų grupė ekonomikoje, kuri planuoja savo finansus, pasirūpina oria senatve, galvoja apie ilgalaikes perspektyvas, vaikų išsilavinimą ir pan.
Jos aiškinimu, didelė ir klestinti vidurinė klasė reiškia mažesnę pajamų nelygybę, tad svarbu, kad ji būtų auganti, stipri, laiminga ir turtinga, nes nuo jos priklauso visos šalies ekonomikos augimas.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO), vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos.
Tai reiškia, kad vidurine klase Lietuvoje reikėtų laikyti tuos gyventojus, kurių pajamos siekia 1363–3634 eurus neatskaičius mokesčių, o tai būtų apie 900–2200 eurų į rankas.
„Vadovaujantis EBPO apibrėžimu, vidurinė klasė Lietuvoje stabiliai auga, ir praėjusiais metais išaugo iki rekordinių 63 proc. Vis dėlto, EBPO apibrėžimas matuoja tik vidurinės klasės dydį tarp dirbančių gyventojų ir visiškai nevertina pensininkų ar bedarbių ekonominės situacijos.
Pastaroji grupė per du metus išaugo 30 tūkst. gyventojų, kurių dalis iki tol priklausė vidurinei klasei. Taigi, žvelgiant į situaciją iš platesnės perspektyvos galima konstatuoti, kad vidurinė klasė Lietuvoje praretėjo“, – atkreipia dėmesį ekonomistė.
Kiek gyventojų save priskiria vienai ar kitai klasei?
Tyrimo duomenimis, žemesnei vidurinei save priskiriančių gyventojų dalis šiemet ūgtelėjo 3 proc. punktais ir siekia 34 proc.
Tuo metu aukštesnei vidurinei klasei priskiriančių save gyventojų dalis išlieka stabili ir siekia 7 proc.
O nepasiturinčiais ar skurstančiais save laiko 8 proc. gyventojų, kas yra 2 proc. punktais daugiau nei pernai.
Pasak G. Ilekytės, jaunimas yra dažniau linkęs priskirti save vidurinei klasei nei vyresni žmonės, nes jaunų gyventojų atlyginimai dažnai yra tokie patys, kaip 20 metų darbo rinkoje esančių vyresnių žmonių.
Jos aiškinimu, taip yra todėl, kad jauni žmonės dažniau turi skaitmeninių įgūdžių, daugelis moka anglų kalbą, ko trūksta vyresniems žmonėms. Be to, daugiau jaunimo gyvena didmiesčiuose, kur yra didesni atlyginimai.
Ekonomistė paminėjo, kad žmonių klasė lemia ir jų fizinį aktyvumą. Remiantis respondentų atsakymais, net 53 proc. žemesnės klasės atstovų nesportuoja visai.
Sportu neužsiima 39 proc. vidurinės klasės ir vos 16 proc. aukštesnės klasės atstovų.
Kelionės ir automobiliai – gali leisti vis daugiau?
Vis tik, pasak G. Ilekytės, pastaraisiais metais kiek pasikeitė ir užimtumo struktūra – atsirado daugiau gyventojų, kurie dirba ne pagal darbo sutartis, tad neturi ir socialinių garantijų, o jų pajamos dažnai neaugo tiek, kiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis.
Ji paminėjo, kad nedarbo lygis Lietuvoje išaugo – šių metų pirmąjį pusmetį bedarbių buvo 118 tūkst., o tai yra 30 tūkst. daugiau nei prieš 2 metus.
Ekonomistė pastebi, kad pastaruosius dvejus metus turėjome itin aukštą infliaciją, gyventojų perkamoji galia buvo kritusi.
Ir, nors kainų lygis šiuo metu yra nusistovėjęs, o parduotuvėse kainos neauga, jos vis tiek psichologiškai veikia gyventojus. T. y. jie nėra patenkinti dabartinėmis produktų kainomis, lygindami jas su kainomis prieš 2 metus.
Anot specialistės, šiemet taip pat išaugo automobilių savininkų dalis, t. y. nuo 578 iki 589 automobilių, tenkančių 1 tūkst. gyventojų.
Be to, nors ketvirtadalis vis dar vairuoja senesnius nei 20 metų automobilius, stabiliai auga ir elektromobilių skaičius.
Taigi gyventojams tampa vis labiau svarbu ne tik vairuoti apskritai, bet ir kokį automobilį vairuoti, pabrėžė G. Ilekytė.
Ji pridūrė, kad lietuviai per pandemiją „atrado“ poilsį bei turizmą Lietuvoje, o tai, pasibaigus karantinui, niekur nedingo:
„Tai rodo ne tik gerėjančias gyventojų galimybes atostogauti, bet ir tai, kad Lietuva yra šalis, kur jiems smagu ir gera atostogauti.“
Savo pajamas vertina geriau
Kaip rodo tyrimas, didėja gyventojų pasitenkinimas gaunamomis pajamomis. Jomis visiškai patenkintų gyventojų dalis sudaro 8 proc., ir, palyginti su 2023 m., yra didesnė 3 proc. punktais.
Tokia pat dalimi mažėjo savo pajamomis visiškai nepatenkintų gyventojų, jų dalis sudaro 12 proc. šalies gyventojų.
„Nepaisant to, kad šiais metais mažesnė gyventojų dalis save priskiria vidurinei klase, savo pajamas jie vertina geriau, o jų finansinės galimybės išlieka stabilios. 53 proc. gyventojų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Dar 24 proc. gali įsigyti brangesnius daiktus beveik arba visiškai netaupydami.
Mažesnė dalis – 21 proc. – respondentų sako, kad pinigų jiems užtenka tik svarbiausiems poreikiams, o tokių, kuriems dažnai nepakanka pinigų net maistui, tyrimo duomenimis, yra 2 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė.
G. Ilekytė atkreipia dėmesį, kad pozityvesniam vertinimui įtakos turi vis dar sparčiai augę atlyginimai.
Per metus dirbančiųjų vidutinis atlyginimas augo beveik 10 proc., o kainos – 1 proc. Gyventojų perkamoji galia auga, jie dažniau vyksta atostogauti, lankosi kultūros renginiuose, įsigyja daugiau brangesnių automobilių.
Norėtų uždirbti vidutiniškai 53 proc. daugiau
Kaip rodo apklausa, tam, kad jaustųsi gyvenantys oriai, gyventojai norėtų uždirbti vidutiniškai 53 proc. daugiau. Prieš metus šis rodiklis siekė 55 proc., o, pavyzdžiui, 2019 m. – net 72 proc.
Kad ir kaip bebūtų, vidurinės klasės atstovai apklausos metu įvertino, kad norėtų, jog jų pajamos būtų beveik dvigubai didesnės, t. y. 48 proc.
Aukštesnės klasės atstovai (elitas) taip pat nurodo, kad norėtų netgi 30 proc. didesnių pajamų.
Žemesnės klasės atstovai teigė norintys 60 proc., o nepasiturintys – net 80 proc. didesnių pajamų.
Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, ką jie darytų, jei šiuo metu gautų 10 tūkst. nenumatytų pajamų.
29 proc. apklaustųjų nurodė, kad visų pirma šiuos pinigus skirtų būsto remontui, 18 proc. teigė, kad juos skirtų investavimui, 13 proc. – taupymui.
Tiesa, kaip pastebi J. Cvilikienė, realaus pajamų augimo per artimiausius 12 mėnesių tikisi mažesnė dalis respondentų – 28 proc. Dauguma gyventojų (57 proc.) mano, kad per ateinančius metus jų pajamos nesikeis, 15 proc. mano, kad šįmet jų pajamos gali mažėti.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie jų finansinę situaciją „Swedbank“ užsakymu 2024 metų gegužės pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1 016 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
