Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį ten išleido 186,5 mln. eurų – 10,7 proc. daugiau pernai sausį-kovą. O po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai šiemet išleido 31,4 mln. eurų, arba 6,7 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas.
Vidutiniškai užsienyje paliko 473 eurus
2018 m. pirmąjį ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 473 EUR, vidutinė kelionės trukmė buvo 6,3 nakvynės, 2017 m. – atitinkamai 474 EUR ir 6,5 nakvynės.
Į užsienį 2018 m. pirmąjį ketvirtį keliavo 272,8 tūkst. šalies gyventojų, arba 8,7 proc. daugiau nei per tą patį 2017 m. laikotarpį. Daugiau nei pusė (54,7 proc.) keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame sektoriuje, 42,9 proc. – viešbučiuose ir moteliuose.
Kelionių į užsienį skaičius 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, padidėjo 10,9 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 393,9 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 14,9 proc. visų kelionių, arba 53,1 proc. daugiau nei 2017 m. pirmąjį ketvirtį.
2018 m. pirmąjį ketvirtį asmeninės kelionės sudarė 74 proc. visų kelionių į užsienį, verslo kelionės – 26 proc. 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. tuo pačiu ketvirčiu, Lietuvos gyventojai į užsienį asmeniniais tikslais vyko 12,7 proc. daugiau, verslo reikalais – 6,2 proc. daugiau.
2018 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia keliautojų vyko į Jungtinę Karalystę (43,3 tūkst.), Baltarusiją (37,8 tūkst.), Lenkiją (30,2 tūkst.), Latviją (29,0 tūkst.), Vokietiją (23,5 tūkst.) ir Norvegiją (21,6 tūkst.).
Kelionei Lietuvoje išleido 63 eurus
2018 m. pirmąjį ketvirtį šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,23 nakvynės. Vienos kelionės metu keliautojas vidutiniškai išleido 63 EUR, tai yra 3 eurais daugiau nei prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu.
Mažiausiai pinigų vietiniai turistai išleido laisvalaikiui, poilsiui nuosavame būste (24 EUR) bei draugų ir giminių lankymui (43 EUR), o daugiausia – sveikatinimui (193 EUR) bei apsipirkimui (114 EUR). Daugiausia su viena ir daugiau nakvynių keliavo asmenys iki 54 metų amžiaus, jie sudarė 71 proc. visų šių keliautojų.
Daugiausia (47 proc.) vietinių turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė draugų ir giminių lankymą, mažiausiai (1 proc.) – apsipirkimą. Laisvalaikį, poilsį ir atostogas nurodė 26 proc. vietinių turistų, verslo reikalus – 13 proc., poilsio nuosavo būsto lankymą – 4 proc., sveikatinimą – 3 proc., kitus tikslus – 6 proc.
Keliaudami 45 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose ar poilsio namuose (nameliuose), pas gimines ir draugus – 40 proc., sanatorijose ir reabilitacijos centruose – 5, nuosavame poilsio būste – 3, kitur – 7 proc.
Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 84 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 13 proc. turistų, traukiniu – 2, kita transporto priemone – 1 proc.
Daugiausia – po 22 proc. – vietinių turistų lankėsi Kauno ir Klaipėdos apskrityse, Vilniaus apskrityje lankėsi 20 proc. turistų, Alytaus – 15, Šiaulių – 8, Utenos – 7 proc. Ne tokios populiarios buvo Panevėžio ir Telšių (po 2 proc.) bei Tauragės ir Marijampolės (po 1 proc.) apskritys.
2018 m. pirmąjį ketvirtį beveik visi po Lietuvą keliavę šalies gyventojai savo keliones vertino labai gerai (61 proc.) ir gerai (38 proc.), tik 1 proc. – patenkinamai.
Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po savo šalį, Lietuvos gyventojai įvardijo didelį užimtumą (29 proc.), nepakankamas pajamas (23 proc.), nenorą keliauti (17 proc.), sveikatos problemas (11 proc.), šeiminius įsipareigojimus (5 proc.) bei kitas priežastis (15 proc.).
