Žmonės skaičiuoja, kad per metus sutaupytų 480 eurų. Tačiau pensijų fondų atstovai bando gyventojus atkalbėti nuo šių įmokų „atostogų“ ir siūlo gyventojams verčiau atsisakyti pramogų ir restoranų.
Verčiau pinigus išleis dabar
Vilnietė Aurelija portalui tv3.lt pasakojo, kad svarsto apie galimybę sustabdyti kaupimą II pensijų pakopoje.
„Kas mėnesį beveik 40 eurų tenka sumokėti „Sodrai“. Ši suma gana didelė, ypač dabar, kai kyla kainos. Per metus jau susikauptų beveik 500 eurų. Tad verčiau šiuos pinigus išleisiu dabar – maistui ar būsto komunaliniams mokesčiams nei lauksiu pensijos“, – sakė moteris.
„Sodros“ duomenimis, asmuo, dalyvaujantis pensijų kaupime, gali laikinai stabdyti įmokų pervedimą, t. y., per visą kaupimo laikotarpį padaryti iki 12 mėnesių pertrauką.
„Ši pertrauka gali būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė nebūtų mažesnė nei mėnuo ir neviršytų vienerių metų. Dėl įmokų pervedimo stabdymo reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kurioje sudaryta pensijų kaupimo sutartis.
2022 metais įmoka siekia 2,7 proc. nuo atlyginimo, o 2023 metais sieks jau 3 proc. Pavyzdžiui, žmogaus atlyginimas per mėnesį iki mokesčių siekia 1000 eurų ir jis kaupia iš karto 3 proc. nuo savo atlyginimo, tai pensijų įmoka sieks 30 eurų (1000 Eur x 3 proc. = 30 Eur). Per metus susidaro 360 eurų suma“ – komentavo „Sodra“.
Tuo metu vidutinis gyventojų atlyginimas Lietuvoje šiuo metu siekia 1718,3 euro. Šių gyventojų II pakopos pensijų įmoka jau didesnė – 51,5 euro. Per metus susidaro 618 eurų.
Pataria atsisakyti pramogų, bet ne pensijų įmokų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Peciukevičius sakė, remiantis „Sodros“ teikiamais duomenimis, galima įvardyti tik bendrą skaičių atsisakiusiųjų, kuris siekia apie 58 proc., o kiek juose yra tų, kurie jau buvo įtraukti 2019 m. ir atsisakė, „Sodra“ įvardyti negali, nes tokių duomenų nerenka.
„Galiojantis teisinis reglamentavimas įmokų pervedimą leidžia stabdyti iki vienerių metų per visą kaupimą. Tad kaupimo „trukmė“ yra visiškai aiški ir vienoda visiems sistemos dalyviams. Jeigu į kaupimą įsiterpia nedarbas, įmokų pervedimo į fondą procesas išsijungia automatiškai, nes yra susietas su darbo užmokesčiu.
Sistema sureguliuota taip, kad pats kaupiantysis galėtų pasinaudoti „atostogomis“ tuomet, kai darbo santykiai tęsiasi, tačiau atsiranda didelis papildomų išlaidų poreikis, nutinka nelaimė ir panašiai. Visa tai yra visiškai individualios situacijos bei pasirinkimai, kurių tendencijos nubrėžti neįmanoma“, – komentavo LIPFA valdybos narys.
Anot T. Peciukevičiaus, ekonominės krizės ir didelė infliacija vartotojus pirmiausiai skatina atsisakyti nebūtinų išlaidų, tokių kaip pramogos, kelionės ar valgymas ne namuose, ieškoti finansiškai patrauklesnių alternatyvų būtinoms prekėms bei paslaugoms.
„Recesijų laikotarpiu dėmesys tenka, deja, ne taupymui, o labai pasvertam vartojimui. Štai kodėl neturiu daug vilčių, kad šiuo laikotarpiu metams įmokų pervedimo „atostogas“ pasiėmę kaupiantieji sutaupytų – labai tikėtina, kad tas lėšas jie išleistų kasdieniams poreikiams.
Lietuvos II pensijų pakopa sukurta taip, kad joje labiau apsimoka likti, o ne pasitraukti. Tarkime, sustabdžius įmokas pusmečiui, vaizdžiai kalbant, kišenėje liktų tie keli procentai atlyginimo, tačiau gyventojas netektų valstybės finansinės paskatos, kuri pervedama į jo asmeninę pensijų sąskaitą. Vadinasi, vietoje to, kad jo turtas didėtų iš jo paties įmokų, valstybės paskatos ir investavimo efekto, asmuo atsisako kaupimo pačiu netinkamiausiu metu, kuomet įmokos galėtų būti investuojamos į atpigusį, patrauklesnės vertės finansinį turtą“, – pavyzdžius pateikė T. Peciukevičius.
Jo teigimu, Lietuvos gyventojai yra išgyvenę tikrai ne vieną ekonominę krizę ir iš savo patirties žino, kas tai yra.
„Vis dėlto, kviesčiau prisiminti, kad kaupdami pensijai mes ruošiamės vienam ilgalaikiam, neišvengiamam, keliolika ar keliasdešimt metų trunkančiam išties sudėtingam finansiniam iššūkiui, kuris vadinamas pensija. Ribotos pajamos, kylančios kainos ir gyvenimo lygis, prastėjanti sveikata, kuklios galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Visa tai lemia ganėtinai silpną pensininkų perkamąją galią, skurdą, kasdienius iššūkius.
Dabartinį finansinį spaudimą siūlyčiau vertinti individualiai ir kiek įmanoma objektyviai, tada priimti sau palankiausią sprendimą, kaip elgtis su savo pajamomis ir ar tikrai laikas prašyti kaupimo pensijai „atostogų“. Kadangi kaupimo stabdymas galimas tik 1 metams per visą kaipimo laikotarpį, apie tokios galimybės naudojimą reiktų mąstyti ne su tikslu taupyti būtinosioms išlaidoms, bet tik kritiniais atvejais finansinio sunkumo atvejais“, – tikino LIPFA valdybos narys.
Pensijų fondai paiso tik savo interesų?
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sakė, kad reikėtų gyventojams ne tik sustabdyti įmokas, bet apskritai nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje, jeigu jie to nori.
„Tai yra privatus kaupimas, todėl nereikėtų taip pririšti žmonių. Kodėl reikia žmones įpareigoti mokėti įmokas trūks plyš? Dabar dalies žmonių finansinė situacija sunki, jie gali pasiimti įmokų atostogas, bet tik metams, o jeigu dar po 5 ar 10 metų bus dar sunkesnė finansinė situacija. Ką tada jiems daryti, jeigu atostogas jau panaudojo?
Dabar kaupimu užsiimančios įmonės tiesiog pririša žmones, kad gautų pelną. Dabar paisoma įmonių, bet ne jų klientų interesų“, – sakė R. Lazutka.
Anot profesoriaus, sunku pasakyti, ar dabar reikėtų gyventojams pasiimti įmokų atostogas, ar ne.
„Pašaliniai ekspertai negali patarinėti, nes tik pats žmogus geriausiai žino savo situaciją. Kainos šiuo metu auga ir daliai žmonių 30 ar 50 eurų, kuriuos atskaičiuoja pensijų fondai, yra dideli pinigai. O kiti nejaučia skirtumo tuos pinigus sumoka pensijų fondams ar gauna į rankas.
Todėl kiekvienas turi apsispręsti pats. Juk perkant bet kokį brangesnį pirkinį, pavyzdžiui, šaldytuvą mes svarstome, ar dar galime be jų apsieiti, ar tikrai mums šių daiktų reikia. Be to, tokiais atvejais žmonės dažniausiai tariasi su šeimos nariais, bet ne su ekonomistais“, – komentavo R. Lazutka.
Pasak jo, pašalinių ekspertų patarinėjimai dažnai būna šališki.
„Patarinėja ekspertai, kurie nori, kad žmonės dalyvautų jų atstovaujamų įmonių kaupimo programose. Jiems naudinga, kad žmonės ir toliau mokėtų tas įmokas, nes nuo to priklauso įmonių pajamos ir pelnai“, – sakė ekonomistas.
Planų, ilginti įmokų atostogas, nėra
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad įmokų atostogos ir yra numatytos būtent tokiems atvejams, kai gyventojai norėtų kurį laiką pensijų kaupimui skirtas lėšas nukreipti einamosioms reikmėms.
„Tačiau verta turėti omenyje, kad socialinės reikmės skirtų įmokų atidėjimas ar atleidimas nuo jų reiškia, kad per tą laikotarpį žmogus susimažina savo būsimų socialinių garantijų apimtį. Socialinio draudimo sistemoje yra nemažai pavyzdžių, kai atleidimas nuo įmokų kai kurių kategorijų asmenims reiškia lengvatas, tačiau vėliau, atėjus laikui gauti išmoką, šis atleidimas nuo įmokų reiškia mažesnę pensiją arba trūkstamą stažą vienai ar kitai išmokai gauti.
Tas pats pasakytina ir apie pensijų kaupimą. Įmokų atostogos leidžia sutaupyti dabar, bet sumažina būsimas išmokas (sukaupiama mažiau). Tad šiuo metu ilginti „atostogų“ laikotarpio neplanuojama“, – komentavo ministerija.
