Verslininkai pasirašė bedradarbiavimo memorandumą, jie nusprendė, kad „paklodės tampymas“ kiekvienam į savo pusę nepadės kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir spausti valdžią.
Bendradarbiavimo memorandumą pasirašė didžiausios verslui atstovaujančios organizacijos - Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Žemės ūkio rūmai.
Memorandumo tikslas - vienu balsu derėtis su Vyriausybe svarbiausiais ekonomikos ir socialiniais klausimais.
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika turėtų atsitiesti ne anksčiau kaip 2015 metais, todėl kiekvienas Vyriausybės priimtas sprendimas siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą turi būti aiškiai pasvertas ir pamatuotas.
„Svarbu, kad nevarstytume durų kiekvienas atskirai. Pramonininkams rūpi pelno mokestis, o smulkiesiems verslininkams - kad nedidėtų pridėtinės vertės mokestis. Būtina kartu priimti sprendimus. Gal pramonininkai pritars tam, kad, kaip ir daugelyje Europos šalių, mažoms įmonėms būtų taikomas nulinis pelno mokestis. Ieškome kompromisų“, - dėstė D.Arlauskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas pažymėjo, kad pasirašant susitarimą neturi būti konfliktuojančių pozicijų, o tie klausimai, dėl kurių nesutariama, būtų atidėti tolesniems dialogams.
„Šiuo memorandumu taip pat siekiame atstovavimo pusiausvyros tarp darbdavių ir profesinių sąjungų, ekonomikos plėtros pažangos, inovatyvaus progreso, taip pat norime išvengti socialinės įtampos“, - sakė jis.
Remigijus Urbonas, Žemės ūkio rūmų direktorius, pažymėjo, kad nuo šiol ir ūkininkai, derėdamiesi su Vyriausybe, turės stiprų užnugarį. Pasak jo, ūkininkams nuolat priekaištaujama, neva jie „išlaikomi“ iš nacionalinio biudžeto ir ES lėšų, todėl kolegų pritarimas ūkininkams bus itin svarbus ir reikšmingas.
„Galima vienareikšmiškai sakyti, kad toks bendradarbiavimas duos daug naudos tiek verslui, tiek žemės ūkiui, tiek pačiai valstybei“, - kalbėjo R.Urbonas.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas aiškino, kad skirtingų sričių verslininkai diskutuodami įgyja patirties, nes mokosi atsižvelgti į vieni kitų poreikius. „Mes esame pakankamai brandūs, tad galime net ir nekurdami papildomų organizacijų dirbti kartu“, - dėstė jis.
Visi turės susitarti
Verslininkai tikino, esą nėra jokios galimybės, kad rengiamas Nacionalinis susitarimas nebūtų pasirašytas. Pasak jų, tai neigiamai paveiktų tiek šalies, tiek verslininkų galimybes skolintis pasaulio finansinėje rinkoje, todėl abiem pusėms yra būtina susitarti. Tikimasi minėtą susitarimą pasirašyti iki šių metų spalio vidurio.
Bendradarbiaujant stambiausioms verslo organizacijoms buvo parengtas Nacionalinio susitarimo projektas, jame verslininkai pateikia savo reikalavimus, į kuriuos turėtų atsižvelgti Vyriausybė, siekdama gaivinti šalies ekonomiką.
D.Arlauskas pažymėjo, kad projekte nurodyta iki 2011 metų sumažinti PVM iki 18 proc., tai itin svarbu smulkiesiems verslininkams, o pelno mokesčio mažinimas iki 15 proc. aktualus pramonininkams.
Verslininkai neslepia suprantantys, kad reikia ieškoti kompromisų, jie sutiktų 2 proc. didinti „Sodros“ mokestį, po lygiai pasidalijant naštą, t. y. 1 proc. mokėtų darbdavys ir 1 proc. - darbuotojas.
Projekte taip pat siūloma, kaip mažinti valstybės išlaidas, pertvarkyti viešąjį sektorių, gerinti ES struktūrinės paramos panaudojimą ir gaivinti kreditavimą, nes pastaruoju metu verslininkai tai įvardija kaip vieną didžiausių problemų siekiant nenutraukti įmonės veiklos.
Be to, projekte keliami darbo santykių klausimai. Verslininkai reikalauja, kad būtų galima sudaryti terminuotas darbo sutartis ir prailginti darbo laiką vidutiniškai iki 48 val. per savaitę, tačiau tokiems siūlymams itin priešinasi profesinės sąjungos, grasinančios visuotiniais streikais. Todėl darbo santykių svarstymas gali būti atidėtas tolesnėms diskusijoms.
Nacionalinio susitarimo projekte daug dėmesio skiriama energetikai. Verslininkai reikalauja pažaboti milžiniškus energetikos įmonių pelnus, liberalizuoti energetinių išteklių eksporto ir importo sąlygas ir skatinti efektyvų energetinių išteklių panaudojimą.
Kaip pažymėjo M.Aleliūnas, šiuo metu neapibrėžti net geografiniai kontūrai, kur būtų galima statyti vėjo jėgaines. Tuo metu D.Arlauskas piktinosi, kad verslininkams neapsimoka aktyviau jungtis prie elektros tinklų, mat pagal dabar galiojančią tvarką, kuo daugiau jungčių, tuo brangiau tenka mokėti. Projekte dar keliami investicijų aplinkos, tranzitinio autotransporto geležinkelių ir jūrų uosto veiklos gerinimo reikalavimai.
Eglė KAPOČIŪTĖ
