Šalies kaimo vietovių bendruomenės vis aktyviau naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšomis. Luokės, Nevarėnų, Viešvilės ir Antanavo – vienos aktyviausių. Jos jau ne pirmus metus organizuoja renginius, keičiasi sumanymais, dalijasi patirtimi, įgyvendina įvairius projektus.
Šį kartą bendruomenės drauge minėjo Antanavo kaimo 250 metų įkūrimo jubiliejų. Šventės organizatoriai svečius viliojo Suvalkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos regionų valgių kvapais, liaudiškos ir šiuolaikinės muzikos koncertais, atrakcionais.
Jubiliejui skirta šventė buvo iš dalies finansuojama iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ ir KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ lėšų. Pastarosios veiklos srities lėšomis buvo remiamas kulinarinio paveldo pristatymas.
Minėtų kaimo bendruomenių vadovai, siekdami įvykdyti projektus pagal KPP priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, šventės metu pasirašė tolimesnio bendradarbiavimo sutartį, kurios dalyvė yra ir viena užsienio partnerė – Slovakijos kaimo Volkovcė bendruomenė.
Pristatė kulinarinį paveldą
Luokės, Nevarėnų (Telšių r.), Viešvilės (Jurbarko r.) ir Antanavo (Kazlų Rūda) bendruomenės nariai atvyko ne tuščiomis, o nešini Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sertifikuotais ir pripažintais tautinio paveldo produktais.
Viešvilės seniūno ir bendruomenės „Skalvija“ vadovo Valentino Kucino išvirta žuvienė sužavėjo ir šventėje apsilankiusį Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą bei jį lydėjusius dvasininkus. V. Kuncina kitų bendruomenių narių buvo kviečiamas apsilankyti ir jų organizuojamuose renginiuose bei pasidalinti gardžios žuvienės dubenėliu. Vyras nenustebo gavęs tokį pasiūlymą ir teigė, kad yra dažnai kviečiamas virėjauti. „Man patinka suteikti žmonėms gerų emocijų“ , – tikino šypsodamasis.
Viešviliečio sriuba ne tik gardi, bet ir sertifikuota – Žemės ūkio ministerija ją yra įtraukusi į kulinarinio paveldo sąrašą. Tai vienintelis atvejis, kai tokį sertifikatą gauna ne restoranas, įmonė, maisto gamyba užsiimantis ūkininkas, o bendruomenė. V. Kucina nepagailėjo patarimų, kaip žuvienę pasigaminti patiems. Anot jo, patiekalą tinka gaminti iš bet kokios žuvies. Seniūnas į katilą dar beria daržovių, bulvių, sviesto ir grietinės.
Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ pirmininkės pavaduotojas Stasys Grigalauskas didžiuodamasis pristatė tradicinį žemaičių patiekalą – kastinį. Šį valgį jis rekomendavo skanauti su maltomis kanapių sėklomis. Ponas Grigalauskas išskyrė dar vieną patiekalą – tai skaniąją, iš svogūnų gaminamą cibulienę. Vyras sakė, kad didelio puodo sriubos greitai nebeliko.
Prie patiekalų savo medžio dirbinius buvo išdėliojęs ir Nevarėnos tautodailininkas Silvijus Tendziagolskis. „Visiems siūlau atkreipti dėmesį į drožinį, kuriame išdrožta špyga krizei, kad žmonės turėtų daugiau optimizmo“, – juokėsi menininkas.
Suvalkiečiai prieš svečius galėjo pasididžiuoti vietine, pagal kaimo tradicijas užraugta gira.
Didžiuojasi išpuoselėtu kaimu
Antanavo bendruomenė jau ilgą laiką grąžina savąjį kaimelį, aštuonerius metus dalyvauja įvairiuose projektuose. Kaimo bendruomenės ir vietos veiklos grupės „Sūduva“ pirmininkė Reda Kneizevičienė pasakojo, kad jų jaunimas per KPP priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ kasmet atnaujina akmenų ir gėlių labirintą parke. – Inicijavome ir per savivaldybę iš Norvegijos finansinio mechanizmo fondo gavome paramą koplyčios restauracijai ir jos aplinkos sutvarkymui“ , – teigė ji.
R. Kneizevičienė pasakojo, kad bendruomenės nariai savo rankomis parke sodino gėles, gyvatvores, puošė koplyčios ir buvusio dvaro aplinką.
Pilviškių klebonas Algirdas Žukauskas sakė, kad miesteliui labai reikėjo koplyčios atgimimo. „Nemažai pagyvenusių žmonių negali nuvykti į pamaldas Pilviškiuose, todėl juos reikia lankyti čia, aukoti mišias vaikų darželyje, o dabar jie galės lankytis atkurtoje ir restauruotoje koplyčioje“, – džiaugėsi klebonas.
Vilkaviškio vyskupas R. Norvila tikino, kad tokie gražūs pavyzdžiai užkrečia: sutvarkytas parkas įkvepia grąžinti ir savo kiemą, buitį.
Jaunimo iniciatyvos
Jaunų žmonių galimybės lankyti kultūrinius renginius, sporto mokyklas, klubus, būrelius Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje yra ribotos, kadangi Antanavas yra savivaldybės pakraštyje, todėl yra siekiama, kad pasyvioji jaunimo dalis įsitrauktų į aktyvią veiklą ir glaudžiau bendrautų tiek su bendruomene, tiek su kitais socialiniais partneriais.
Antanavo jaunuoliai 2002 m. susibūrė į neformalią grupę, kurios pagrindinis tikslas – organizuoti laisvalaikio užimtumą kaimo jaunimui. Po ketverių metų jaunimas dalyvavo ES programos „Jaunimas“ paprogramėje „Buvusių savanorių iniciatyvos“ projekte „Labirintas – kaimo jaunimo iniciatyvoms skatinti“, kurio rezultatas – įkurtas jaunimo klubas „Draugai“.
Glaudžiai bendradarbiauja
Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ pirmininkės pavaduotojas S. Grigalauskas įsitikinęs, kad bendruomenės turi kuo glaudžiau bendradarbiauti. „Keičiamės patirtimi, kaip rengti įvairius projektus, dalyvaujame vieni kitų šventėse, pasisemiame patirties, besikalbant kyla naujų idėjų. Džiugu, kad šią seną draugystę tarp Luokės, Nevarėnų, Viešvilės ir Antanavo įtvirtinome ir sutartimi“ , – kalbėjo jis. Bendruomenių nariai taip pat lankysis Slovakijoje, kur su Volkovcės bendruomene irgi pasikeis idėjomis, patirtimi.
S. Grigalauskas teigė, kad seniau gyventojai buvo pasyvūs, o bendruomenių susitikimai paskatino žmonių aktyvumą: „Anksčiau reikėdavo raginti savo bendruomenės narius nuvykti į kitą rajoną, bet kai grįžę ėmė pasakoti savo įspūdžius apie kitų bendruomenių vykdomus darbus, projektus, atsirado daugiau aktyvių narių. Žmonės pamatė, kad buriantis ir aktyviai veikiant galima patiems gerinti savo gyvenamąją aplinką.“
Renginio šeimininkams Viešvilės seniūnas ir bendruomenės „Skalvija“ vadovas Valentinas Kucinas komplimentų negailėjo. „Antanavo bendruomenė stebėtinai aktyvi, – kalbėjo V. Kuncinas. – Viešvilėje būdamas seniūnu stengiuosi išjudinti žmones, nors turėtų būti atvirkščiai, jiems derėtų spausti valdžią.“
Laukiama ir kitų Lietuvos kaimo tinklo renginių
R. Kneizevičienė minėjo, kad priemonių „Bendruomeniškumo ugdymas, dalijimasis gerąja veiklos patirtimi“ ir „Krašto tradicijų puoselėjimas“ projektas „Bendruomeniškumo ugdymas švenčiant 250 metų Antanavo jubiliejų“ stiprina Antanavo bendruomenę ir ypač jaunimą.
Antanavo, Luokės, Nevarėnų ir Viešvilės bendruomenių nariai šventėje aptarė pristatymus tarptautinei konferencijai, kuri skirta kaimo plėtrai Slovakijoje. Konferencijoje „Vietos kaimo plėtros dalyvių partnerystė Lietuvoje ir Slovakijoje“ bus suformuotos darbo grupės, kuriose Lietuvos ir Slovakijos konferencijos dalyviai diskutuos apie bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Slovakijos galimybes.
Tai Nacionalinio kaimo tinklo finansuojamo projekto dalis. Jo lėšomis Luokėje rugpjūtį bus rengiama regionų tradicinių amatų šventė, o Viešvilėje – regionų turistinių maršrutų pristatymas. Lapkritį vyks baigiamoji projekto konferencija Nevarėnuose.
