Europos Sąjungos parama vėtros nuniokotiems miškams gali pasinaudoti visi privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, pateikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“. Pareiškėjams svarbu žinoti, kokios išlaidos yra kompensuojamos bei kaip vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus. Parama gaunama tik pagal nustatytas taisykles atlikus pirkimus.
Kompensuojama didžioji dalis išlaidų
Privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, paraiškas teikdami pagal pirmąją veiklos sritį, gali pretenduoti į ne didesnę kaip 345 280 litų paramą. Šias lėšas jie gali panaudoti stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miškų atkūrimo projektams parengti, pažeistiems miško plotams atkurti ar miško priešgaisrinėms priemonėms įrengti. Paramos lėšomis kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusią projekto įgyvendinimui reikalingą dalį turėtų padengti patys miškų savininkai ar jų valdytojai.
Norintys gauti paramą turėtų žinoti, jog pagal minėtas taisykles nefinansuojamos yra išlaidos, nenumatytos projekte, nesusijusios su projektu ir remiama veikla. Nekompensuojamos ir išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant taisyklėse nurodytų procedūrų.
KPP lėšomis gali būti finansuojamos tik pagal priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklėse įvardytą tvarką įsigytos prekės, paslaugos ar darbai. Privataus miško savininkas turi vykdyti pirkimus pagal Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal KPP priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles, o valstybinio miško valdytojas - pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Apklausa, konkursas, viešieji pirkimai
Privataus miško savininkas pagal minėtas taisykles pirkimus gali atlikti dviem būdais – apklausa arba konkursu. Apklausa atliekama, jeigu prekių ar paslaugų vertė yra lygi arba mažesnė nei 500 tūkst. litų be PVM, o perkamų darbų vertė neviršija 2,5 mln. litų neįskaitant PVM. Kai prekių, paslaugų ir darbų vertė yra didesnė, privalo būti organizuojamas konkursas.
Organizacijos, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą laikomos perkančiosiomis organizacijomis, turi vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. Tai miškų urėdijos valstybinio rezervato ar nacionalinio parko direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės - organizacijos, valdančios valstybinę miško žemę. Šias organizacijas jungia vienas bruožas – didžiąją dalį finansavimo savo veiklai jos gauna iš nacionalinio biudžeto.
Pirkimus, kurių suma neviršija iki 100 tūkst. litų prekėms ar paslaugoms įsigyti arba iki 500 tūkst. litų darbams atlikti, gali organizuoti ir paskirtas vienas pirkimo organizatorius. Esant didesnei sumai, organizavimui turi būti sudaryta viešųjų pirkimų komisija. Pirkimus nebūtinai turi vykdyti pati organizacija – tai atlikti ji gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją.
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas taisykles bei Viešųjų pirkimų įstatymą galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo, Žemės ūkio ministerijos bei NMA interneto svetainėse.
