Daugybei šalies įmonių pralaimint kovą su krize ir bankrutuojant, susikūrė nuomonė apie sunkmečiu klestinčius verslus. Ar tai nėra mitas niūriai realybei papuošti?Pastebima, kad krizės metu daug daugiau klientų sulaukia lombardai, greitųjų kreditų įmonės, dėvėtų drabužių, daiktų parduotuvės, turgūs, išparduotuvės.
Daugiau šių verslo sektorių paslaugų arba produkcijos prireikė, kai mažėjant daugelio gyventojų pajamoms atsisakoma brangesnių alternatyvų. Su atsiradusiais sunkumais ir įtampa nebesusitvarkantieji vis dažniau skuba pas psichologus, dėl ateities bijantys – pas būrėjus. Greitą maistą renkasi tie, kurie, kad pragyventų, dirba tiek, kad nebeturi laiko ir (arba) pinigų normaliems pietums. O skolų išieškotojams, antstoliams darbo padaugėjo dėl smarkiai išaugusio skolininkų bei nemokių gyventojų skaičiaus.
Tačiau didėjant paklausai, daugėja ir rinkos dalyvių – konkurentų. Didesnis klientų skaičius, o kartu – ir apyvartos bei pelnai – tarp jų pasiskirsto.
„Mano nuomone, tas suklestėjimas labai sąlygiškas: tiesiog šių produktų vartojimas susitraukė mažesne proporcija nei vidutinis vartojimas (tuo labiau naujų automobilių rinka, nekilnojamo turto rinka, turizmas), tad išvardintų produktų ir paslaugų dalis bendrame „katile“ padidėjo. Tačiau absoliučiu dydžiu ten apyvartos irgi krenta“, – įsitikinęs Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika.
Kova dėl klientų su sumažėjusia perkamąja galia
„Natūralu, kad dauguma išskirtinės ar bent aiškiai suvokiamos vertės neturinčių prekių ir paslaugų siūlymai dabar žlunga. Tampa populiaru ir praktiškai neišvengiama skatinti pardavimus darant didžiules nuolaidas. Tokia yra bendra situacija dėl konkurencijos“, – kad išpardavimai ir pigesnės prekės tapo būtinybe, aiškino Klaipėdoje įsikūrusių nepriklausomų rinkodaros konsultantų kompanijos „Marketologai“ įkūrėjas Donatas Jonikas.
Pasak pašnekovo, ekonomikai traukiantis bendros visų vartotojų pajamos mažėja, tačiau individualių vartotojų pajamos keičiasi nevienodai. „Vieniems pasisekė išlaikyti buvusias pajamas, o kitiems pajamos sumažėjo, tad pagal perkamąją galią jie neišvengiamai priversti pereiti į kitą segmentą. Tokiu būdu ekonomikos nuosmukis sąlygoja pelnų persiskirstymą, tačiau pelno lūkesčių pagrįstai galėtų turėti nebent labai išskirtinių ir vienetinio pobūdžio prekių pardavėjai“, – įsitikinęs D. Jonikas.
D. Jonikas daro išvadą, jog ekonominis sunkmetis pakeitė daugumos vartotojų perkamąją galią ir iš dalies – prioritetus. „Įmonių, besiorientuojančių į mažesnes ar vidutines pajamas gaunančius vartotojus, skaičius sunkmečiu išaugo, bet jų klientų bendra perkamoji galia taip pat mažėjo, – sakė D. Jonikas. – Labiau būčiau linkęs šį laikotarpį vertinti kaip galimybių paieškos metą. Dabar, verslininko vietoje, nesitikėčiau įspūdingų pelningumo rodiklių, tačiau dėčiau pastangas savo ilgalaikiam konkurenciniam pranašumui atrasti“.
Su krize atėjusieji su ja ir išeis?
Pasak rinkodaros specialisto D. Joniko, rinkoje neužtenka vertinti vien konkurencijos, – reikėtų pastebėti dar keletą veiksnių. „Pasikeitus ekonominei situacijai, kinta ir atskirų paslaugų ar prekių rinkos dydis. Teoriškai tokios paslaugos, kaip lombardų, greitųjų kreditų gali patirti augimą trumpuoju laikotarpiu: vartotojams trūksta pinigų, o tokios paslaugos padeda išspręsti šią problemą, tačiau tik trumpam“, – paslaugų poreikio augimo ir didėjančio nemokių klientų skaičiaus atoveiksmio santykį aiškino D. Jonikas.
G. Romeikos teigimu, išimtimi tarp vadinamųjų „sunkmečio verslų“ gali būti laikomi tik greitieji kreditai – jų apimtys auga. „Vienas iš augimo veiksnių – desperacija. Žmonės skolinasi greitus pinigus vėluodami padengti būsto ar automobilio paskolos įmoką, ir tikisi, kad rytoj bus geriau, arba kas nors skolą atiduos. Deja, ne visada viskas gerai baigiasi, tad drįstu prognozuoti ir greitųjų kreditų įmonėms įsiskolinusių asmenų skaičiaus „sprogimą“, – sakė G. Romeika.
Mokesčiai svietą „sulygina“
Lietuvoje mažmeninės prekybos apyvartos per metus sumažėjo beveik ketvirtadaliu.
Tikslių duomenų, kiek susitraukė būtent lietuvių gamintojų apyvartos, nėra. Galima daryti prielaidą, kad apskritai lietuviškos produkcijos gamintojų pardavimai išliko daugmaž stabilūs: nors bendras vartojimas vis mažėja, nemažai pirkėjų renkasi pigesnes prekes, kurios dažnai ir būna lietuviškos. Tačiau apytikriai skaičiuojant, prie stabilių, o ne augančių pardavimų pridėjus padidėjusius verslo mokesčius, situacija išlieka sunkmečio.
TIK FAKTAI
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį sudarė 2 mlrd. 287,2 mln. litų; palyginti su 2009-ųjų liepa, ji sumažėjo 0,3 proc., su 2008-ųjų rugpjūčiu – 23,1 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2009 metų ketvirčiu, labiausiai sumažėjo finansinėje ir draudimo veikloje (13,4 proc.), informacijos ir ryšių veikloje (8,6 proc.) bei statyboje (4,8 proc.).
